Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: trenkti.

Antraštė:

trenkiù

Straipsnelis:

[Leksikos izoglosas, atspindėjusias laikiną ir lokalinę germ.-ir. kaiminystę, galime laikyti inovacijomis:] S. isl. þryngva, þryngja ‘priversti, slėgti, spausti, priremti’, go. þreihan (germ. *þrihan) ‘engti, skriausti’, s. ang. ðringan ‘ slėgti, spausti’, s. fryzų thringa, s. saksų, s. v. a. thringan ‘priversti, spausti’. Taigi, pragerm. kalboje buvo variantai *þrinh-/*þring- < ide. v. *trenk-. Su germanų pavyzdžiais siejasi av. θraxta būdvardis, adjektyvas, dalyvis ‘užspaustas, suspaustas’ (< ar. *traŋk-ta) [Bartholomae 801; Kluge 15, 143; de Vries 627]. Su germ.-av. atitikmenimis genetiškai siejasi baltų formos: lie. trenkiù, trañksmas ‘triukšmas, traškėjimas, šurmulys’, la. trìekt (-cu) ‘išstumdyti, sumalti’. Ta pati ide. šaknis fiksuojama dar keltų ir italikų kabose, plg. s. air. di-fo-tracc ‘geisti’, lo. truncus ‘medžio kamienas; apkapotas, sumaitotas’. Vienok, semantika leidžia gretinti tik germ., iran. (av.) ir bl. leksemas.

Šaltinis:

Дадашев 1975 (1977), 145

Antraštė:

treñkti

Straipsnelis:

Pr. trencke BB I 138 ‘stoss an!’: lie. treñkti bei pr. pertrincktan.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 327

Antraštė:

treñkti

Straipsnelis:

Pr. pertrincktan (neveik. rūšies, būtojo kart. laiko dalyvis., acc.) 75,₁ ‘verstockt’: trencke, lie. treñkti ‘dröhnend stossen’, la. trìekt, go. þreihan bei s. ang. þringan ‘drängen’ ir kt. Walde Vrgl. Wrtb. I 758 t. žr. trinti

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 277

Antraštė:

treñkti

Straipsnelis:

Su lie. treñkti bei lo. truncus ‘sužeistas’, suluošintas’ Berneker SEW I 229–30 [266] siejo sl. *drǫkъ ‘ilgas pagalys, longurius, pertica’: slov. drǫ̑k ‘tēuczek do zgniatania winogron’, le. trm. drąk ‘ruzstowanie z drągów nad klepiskiem’, s. r. дрюкъ ‘pagalys’, r. друк [265] ‘kartis’, br. друк ‘t. p.’. Tam nėra jokio pagrindo.

Šaltinis:

SłPr IV, 265–266

Antraštė:

treñkti

Straipsnelis:

Pragerm. *ÞRENH-A- (þreih-, þreng-) ‘skubinti, spirti, spausti, drängen’, germ. þrenh-a- ‘dringen, drängen’ (go. þreihan ‘drängen’, s. isl. þryngva ‘drängen, spausti, mygti; pripildyti, prikišti’, s. ang. þringan ‘dringen, spausti, veržtis, grūstis, (ap)versti, parversti, išversti, stürzen’, s. fryz. tik praes. ur-thringa ‘išstumti, išgrūsti’ [520], s. ang. thringan ‘dringen, drängen’, s. v. a. dringan ‘drängen, forstoßen, belästigen’) etimologijos neturi. Reikėtų atkreipti dėmesį į lie. trenkiù, treñkti ‘stipriai smogti, mušti, duoti (žaibas), grūsti, trinti, stampfen’, trans. ‘stipriai stumtelėti, wuchtig anstoßen, mesti, sviesti, trenkti, schmettern’ bei ‘grasinti, grūmoti, grėsti, dröhnen, suskambėti, suskardėti, ertönen’, av. θraxtanąm ‘suglaustos, darnios (kautynių rikiuotės gretos)’; [av. leksema užfiksuota tik vieną kartą. Neaišku, kaip ją reikėtų skaityti, tačiau ši lytis gali būti lyginama su vėlesniais ir. kalbų atitikmenimis; pastarąją av. lytį šitaip ištaisyti siūlo prof. Schmidas]. Reikšmės požiūriu giminiška su preut-a- ir šituo galbūt siejasi ir su ter- ‘reiben, trinti’; vis dėlto ši prielaida nėra pagrįsta įrodymais.

Šaltinis:

Seebold 1970, 520–521

Antraštė:

treñkti

Straipsnelis:

Lie. treñkti, pr. trencke ‘stossan’, giminingas drum. tranc! ‘trinkt’, a trăncăní ‘trankyti, trinksėti’. Lie. trank-, trenk-, trink-, la. trīk- (ir t. t.) kildinami iš ide. *(s)tr-enk- (taip pat *(s)tr-e(n)g-, *(s)tr-e(n)gh-, iš germ. žodžių giminingas: go. þreihan (< *þriŋxan ‘spausti, stumti’, s. v. a. þringan ‘skverbtis’, visi < ide. *(s)tre(n)gh-; iš sl. žodžių giminingas s. sl. trǫtъ, gr. φάλαγξ, s. r. трутъ, труть ‘minia, daugybė’ (jei trǫtъ tikrai < *trǫnku), ir t. t. Čia dar priklauso ir la. truncus ‘verstümmelt’.

Šaltinis:

Rădulescu 1981, 67–69

Antraštė:

treñkti

Straipsnelis:

Šakninių refleksų kitose indoeuropiečių kalbose turi lie. treñkti, triñkti, trinkė́ti. Taigi šaknis *trenk- / *tr̥nk- ‘trenkti, mušti’ išplėsta gomuriniu plėtikliu -k- dar indoeuropiečių prokalbėje. Bl. *trink- (inf.) / *trenk- (praes.) ‘trenkti’.

Šaltinis:

Jakulis 2004, 153