Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
trupėti
.
Rezultatai
Antraštė:
trupėti
Straipsnelis:
Plg. *
treu-p-
‘trinti, gręžti’ lytyse gr.
τρυπάω
‘trinu, gręžiu’, lie.
trupė́ti
‘locker sein, bröckeln’,
trupùs
‘locker’, s. sl.
trupъ
‘venter, truncus, membrum, cadaver’ šalia gr.
τρύω
‘reibe auf’, s. sl.
tryjǫ
,
tryti
‘τρίβειν’…
Šaltinis:
Solta 1974
, 96
Antraštė:
trupė́ti
Straipsnelis:
Trupis
E. 634 ‘Klotz, trinka’: s. sl.
ТРОУПЪ
‘Baumklotz’, lie.
trupė́ti
ir kt. Žr. Walde Vrgl. Wrtb. I 732.
Šaltinis:
Endzelīns DI
IV (2), 328
Antraštė:
trupė́ti
Straipsnelis:
Gr.
τρυπάω
‘kiaurai pramušti, įsiskverbti’ […]. Aiškiai giminiškas su
τρύω
, plg. šį žodį. Galima lyginti, šaknis yra gana skirtingose baltų ir slavų kalbose: lie.
trupù
,
trupė́ti
,
trupùs
,
traupùs
‘trapus’, s. sl.
trupŭ
(iš *
troupos
) ‘pliauska’ ir t. t., r.
тру́п
‘lavonas’; kiti pavyzdžiai pateikti Pokorny 1074. Šie sugretinimai rodo du sunkumus. Dėl reikšmės. Pripažįstant, kad visi šie žodžiai kilo iš šaknies
τρύω
, atrodo, jog graikų bei baltų-slavų kalbų žodžiai su skirtingomis reikšmėmis buvo pasidaryti nepriklausomai. Dėl formos. Baltų ir slavų kalbų žodžiai suponuoja *
troup-
/
trup-
kaitą, nors graikų žodžiai visur rodo ilgą
υ
. Antra vertus, morfologijai vėlyvas
τρῡ́πη
paliudijimas skatina galvoti, kad reikalas liečia inversinį vedinį, vadinasi, kad
τρῡπάω
nėra denominatyvas.
Šaltinis:
Chantraine DEG
, 1141
Antraštė:
trupė́ti
Straipsnelis:
Lie.
trupė́ti
,
trušė́ti
,
trunė́ti
ir jų atitikmenys latvių kalbose turi tos pačios šaknies vedinių (su įvairiais apofonijos laipsniais) slavų kalbose. Jie kildinami iš vienos skirtingais plėtikliais išplėstos šaknies ide. *
ter-
/ *
tr̥
‘trinti (sukant)’ > ide. *
tr(e/o)uH-
‘t. p.’ +
n-
(
trunė́ti
), +
p-
(
trupė́ti
) +
ś-
(
trušė́ti
). Greta lie.
trupė́ti
turime la.
trepêt
‘trūnyti, trešti’; greta lie.
tr(i)ušė́ti
,
tr(i)ùša
– lie.
trešė́ti
,
trẽša
/ -
ė́ja
‘trešti; drebėti, virpėti’ : la.
tresêt
, -
u
/ -
ẽju
, -
ẽju
‘trūnyti, pūti, trešti, dūlėti ir kt.’. Tokie atitikmenys, pažeidžiantys apofonijos dėsnius, perša mintį, kad dalis šių veiksmažodžių galėjo atsirasti naujai, analogijos būdu.
Šaltinis:
Jakulis 2004
, 151
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas