Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
tukti
.
Rezultatai
Antraštė:
tùkti
Straipsnelis:
žr.
taukai
Šaltinis:
Endzelīns DI
IV (2), 324
Antraštė:
tùkti
Straipsnelis:
[Šiuos sl. elementus galima priskirti ikislaviškajam (o kartais ir priešide.) substratui:] Pirmiausia norėtųsi paminėti s. sl.
tyky
‘moliūgas’, r., ukr.
тыква
, bulg.
тиква
ir t. t. Šį sl. žodį K. Brugmanas ir I. Leventalis sieja su lie.
tùkti
‘storėti, riebėti (apie mėsai auginamus gyvulius)’ ir, vadinasi, atskiria [239] nuo tariamai gr. formos
σίκυον
‘agurkas’, kurį, matyt, galima kildinti iš *
twi-kuwon
‘labai storas’. Abu etimologizavimai kelia abejonių. Mums atrodo, kad žodis ‘moliūgas’ į sl. kalbas patekęs iš rytinio Viduržemio regiono: priešide. Jo praforma buvusi *
t’ūkku-
, *
t’ūkka
.
Šaltinis:
Хубшмид 1967 (1969)
, 239–240
Antraštė:
tùkti
Straipsnelis:
Ide. veiksmažodžio šakniai *
teu̯-
/
tu̯-
/
tū-
‘pūstis; daugėti, turėti galios’ būdinga sena semantinė diferenciacija. Lie.
tù-kti
plg. su la.
tukt
, lie.
taukaĩ
, la.
tauks
, pr.
taukis
(smalsz) E 378, sl. *
tukъ
‘taukai’; iš dalies lo.
tucca
‘tokia dešra’, s. v. a.
dioh
‘šlaunis’, o toliau semantiniu požiūriu ir sl. *
tytь
‘tukti’ (Fraenkel LEW 1136). Kita vertus, lie.
tùkti
giminiškas ir visai kitokiõs reikšmės veiksmažodžiams
tuõkti
‘išmanyti, suvokti, suprasti’,
taũkti
‘tarpti, vešėti’ (Karaliūnas 1987, 48).
Šaltinis:
Ambrazas 2006
, 16
Antraštė:
tùkti
Reikšmė:
жиреть, тучнеть
Straipsnelis:
Straipsnyje aptariami lituanizmai periferinėse lenkų šnektose Trakų ir Švenčionių rajone. Le. trm.
tęⁿšč
– le. ‘перетопленный животный жир’, br.
тлушч
,
тук
. Greičiausiai forma
tęⁿšč
siejama su nesenu reiškiniu – lietuvių-lenkų hibridine daryba, plg. lie.
tùkti
‘жиреть, тучнеть’,
tankė́ti
‘густеть, становиться гуще; плотнеть, уплотняться’ ir. le.
tłuszcz
,
tuk
.
Šaltinis:
Веренич 1989
, 203
Antraštė:
tùkti
Straipsnelis:
[Aptariama bl. ir sl. kalbų pirminių veiksmažodžių, kurių ide. šaknies baigmuo *
˚eu
-, *
˚eHu
-, *
˚euH
-, aktyvinių prezensų ir aoristų raida, žr. Villanueva Svensson 2011, 317ff.] Pradžios dėmens palatalizacija nurodo pirminį pamatinio laipsnio
i̯e
/
o
-prezensą ir / arba pamatinio laipsnio aoristo-bendraties kamieną. Kur palatalizacijos nėra – ten pamatinio laipsnio tematinis prezensas, nulinio laipsnio prezensas arba nulinio laipsnio aoristo-bendraties kamienas. Sl. *
ty̋ti
,*
ty̋jǫ
AP a ‘greitai augti’ (sr.-kr.
tȉti
, č.
týti
, ukr.
tyti
). Ide. *
téuh₂-ti
/ *
tuh₂-énti
(LIV, 639f.) s. i.
tavīti
‘tampa stipriu’. Smoczyński 2003, 123 teigia, kad
ta̋vīti
suponuoja jo pamatą prez. *
tovǫ
, nurodydamas bl.-sl. prez. *
teuH-e/o
-, aor.-bendratį *
tuH
-. Bet tai abejotina. Juos visus plg. su lie.
tùkti
,
tuñka
, la.
tûkt
,
tûkstu
.
Šaltinis:
Villanueva Svensson 2011b
, 209–210
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas