Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
tvartas
.
Rezultatai
Antraštė:
tvártas
Straipsnelis:
Lie.
tvártas
iš pradžių reiškęs apskritai aptvarą, specialiai atitvertą vietą tvarte, vėliau pradėtas vartoti ‘gyvuliams laikyti trobesio’ reikšme. Jis sietinas su lie.
tvérti
,
tvi̇̀rtas
,
tvorà
,
tvárstis
.
Šaltinis:
Sabaliauskas 1970b
, 32
Antraštė:
tvártas
Reikšmė:
Verschlag
Straipsnelis:
toaris
– taip turbūt Becenbergerio nuomone BB XXIII 311 taisytinas užrašymas
coaris
E. 232 ‘banse’ (= ‘weiter Scheunenraum zur Seite der Tenne’) : lie.
tvártas
,
tvorà
‘Zaun’,
tvérti
‘tver̂t’, la.
tvāre
, s. sl.
ТВОРИТИ
‘machen’ ir kt. žr. Walde Vrgl. Wrtb. I 750 t.
Šaltinis:
Endzelīns DI
IV (2), 327
Antraštė:
tvártas
Straipsnelis:
Pr.
coaris
‘aruodas javų pėdams’ jau Pierson ZfPr. Gesch. 12, 1875, 319 pasiūlė skaityti *
toaris
ir siejo šį žodį su lie.
tvártas
. Toliau ši konjunktūra buvo visuotinai priimta. Forma
toaris
paprastai traktuojama kaip *
tvoaris
(t. y. *
tvōris
arba *
tvaris
) arba *
tuaris
, analogiškai
aloade
(iš *
alvōdē
ar *
alvadē
). Artimiausios paralelės: lie.
tvártas
,
tvorà
(ž.
tórā
su analogišku
v
nebuvimu, žr. Bezzenberger KZ 44, 1911, 330),
tvérti
ir pan.; la.
tvarts
‘perkolas upėje’ (žr. ME 4, 289),
tvertne
‘rezervuaras’, ‘bakas’,
tver̂t
‘griebti’, ‘imti’. Tikslesnis atitikmuo pr.
toaris
– la.
tvāra
‘aptvaras iš horizontalių karčių’ ir
tvāre
, t. p., ‘šlagbaumas’. Šios formos gali būti skolintos iš lietuvių šaltinio (LKK 12, 33). Slavų paralelės: s. sl.
творъ
,
творити
[101]. Laikomi vertingais gr. σορός ‘urna’, ‘karstas’ (iš *
tu̯oros
), σωρός ‘krūva’, ‘daugybė’ (iš *
tu̯ō-ro-s
) [102].
Šaltinis:
Топоров ПЯ
IV, 101–102
Antraštė:
tvartas
Straipsnelis:
Lie.
tvartas
(lie.
tverti
), panašiai kaip lie.
tvora
. Lie.
tvarto
pirmykštė reikšmė ‘aptvėrimas, aptverta vieta’.
Šaltinis:
Buck 1949
, 151
Antraštė:
tvártas
Straipsnelis:
[Aiškinama toponimo
Tvẽrai
kilmė.] Lie. žem. *
Tvẽras
‘aptvėrimas’ = *
tvẽras
‘t. p.’ (A. Salys, Die Žemaitischen Mundarten, Tauta ir žodis, VI, Kaunas, 1939) yra veikiausiai ne iš verb. lie. žem.
tver-
‘aptverti’, o vietoj savo pirmtako kurš. (bl.) *
Tvaras
‘aptvėrimas’ = *
tvaras
‘t. p.’, kuris – galūnės vedinys iš verb. kurš. (bl.) *
tver-
‘(ap)tverti’ (žr., pvz., Būga RR 139tt.; Fraenkel LEW 1152t.). Tokį seną
a-
kamienių vardažodžių, savo reikšme artėjančių prie nomina actionis, darybos tipą gana gerai išlaikė baltų kalbos, ypač lie. kalba, plg. reliktinį lie. (bl.)
ãp-tvaras
‘aptvėrimas’ = la.
ap-tvars
‘Umfassung’ (ME I 132). Panašiai bus atsiradęs ir subs. kurš. (bl.) *
Tvarta-
= *
tvarta-
(plg. lie.
tvártas
), turėjęs būdvardinio atspalvio reikšmę ‘(ap)tvėrimo būdas (kuo ir kaip aptvérta)’ (plg. Skardžius ŽD 320tt.) ir šalutinę ‘aptvėrimas’. Ėmus stiprėti kuršių lietuvėjimui (žemaitėjimui), kurš. lytys virto į lie. žem. *
Tvera-
(=*
tvera-
) ‘aptvėrimas’ resp. į lie. žem. *
Tverta-
(=*
tverta-
) ‘(ap)tvėrimo būdas, aptvėrimas’. Pastarieji tapo bendriniais žodžiais *
Tvera-
(< *
Tvaras
) = *
tvera-
(< *
tvaras
) ir pan.
Šaltinis:
Mažiulis 2007
, 66–67
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas