Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: tylėti.

Antraštė:

tylėti

Straipsnelis:

Ide. k. dauguma žodžių, rešk. 'tylėti', priklauso vienai iš trijų veldinių grupių: 1) lo.-germ. < *takē- 2) kel.-bl.-i.-ir., < *teus- (lie. tausoti); 3) gr.-germ., < *swīg-, *swīk-. Lie. tylėti, kartu su tyla, tylus, tilti, gimin. s. sl. (u)toliti 'nuslopinti troškulį ir pan.)', s. air. tuilim 'miegoti'.

Šaltinis:

Buck 1949, 1259

Antraštė:

tylė́ti

Straipsnelis:

[Straipsnyje pateikiami atvejai, kada žodžių etimologinei giminystei nustatyti gali padėti semasiologinis aspektas. Aptariamais atvejais žodžių fonetinis-morfologinis ir darybinis artumas reiškia labai mažai arba beveik nieko, ir tik semasiologiniai santykiai atskleidžia žodžių atsitiktinį ar genetinį artumą]. Tiriamos žodžių poros, atspindinčios apibendrintą semantinę evoliuciją: 'tirpti' – 'tylėti'. Kaip periferinis šio santykio pavyzdys nurodomas prasl. *tьlěti – lie. nutilti, tylė́ti, kuris semantinės evoliucijos atžvilgiu gali būti interpretuojamas taip: 'lėtai nykti, būti naikinamam (puvimo, irimo, silpnos ugnies)' → 'tylėti'.

Šaltinis:

Трубачев 1964, 102

Antraštė:

tylė́ti

Straipsnelis:

žr. tilti

Šaltinis:

Мельничук 1984 (1986), 138–139

Antraštė:

tylė́ti

Straipsnelis:

Lie. tylė́ti laikomas esyvu (?) ir pateikiamas prie šaknies *telH- ‘still werden’ (čia prie akuzatyvų-iteratyvų pateikti s. air. -tuili ‘schläft ir s. sl. u-toljǫ, -toliti ‘berunhigen’, fientyvu (?) laikomas s. sl. tьlějǫ, tьlěti ‘modern, vergehen’). Dėl siūlymo šiuos veiksmažodžius sieti su *telh₂- ‘aufheben, auf sich nehmen’, (LEIA T 170, žr. LIV² 621; Jasanoff 1987, 83, 113) LIV² abejojama. Plg. LIV² 622 *telh₂- ‘etragen, dulden’. Semantinė raida būtų ‘pakelti’ > ‘atlaikyti, iškentėti’ > (‘būti ramiam, nejudėti’ >) ‘neskleisti garsų, nekalbėti’ (plg. go. þulan, aiþ ‘etragen, dulden’). Dėl etimologijos dar žiūrėti LEW 1095; IEW 1061.

Šaltinis:

Pakerys 2006, 74–75