Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
vė́daras
Straipsnelis:
Bl. u̯ēdera- (> pr. weders [‘pilvas’ E 122 resp. ‘skrandis’ E 132 – ne ekspresyvios, o neutralios reikšmės žodis] ir kt.) bus turėjęs tokias sememas: I. ‘pilvas, Bauch’ (gyvulio, žuvies, paukščio, žmogaus), II. ‘skrandis, Magen’ (gyvulio, žmogaus), III. ‘skilvys, Vogelmagen’ (paukščio ‘skrandis’ gerokai skiriasi nuo gyvulio ar žmogaus skrandžio)]. Žodžio bl. u̯ēdera- reikšmė vėliau baltų tarmėse siaurėjo – atitinkamoms jo sememoms atsirado nauji žodžiai. Pavyzdžiu iš lietuvių tarmių imkime Dusetų apylinkių šnektą: čia bl. u̯ēdera-, išlikdamas II-ąją semema (vė́daras; tiesa, žmogaus skrandis vadinamas: vėdarėlis), neteko I ir III sememos, nes atsirado nauji žodžiai pil̃vas (I semema) ir skilvỹs (III semema). Žodis lie. skilvỹs, resp. skil̃vis (III semema) laikytinas senesniu už lie. pil̃vas (latviai irgi pažįsta žodį šķilvis ‘skilvys’, bet jie turi ne *pilvs, o vêders ‘pilvas’!), ο pastarasis – senesniu už lie. skrañdis [jis (II semema) nepažįstamas ne tik latviams, bet ir daugeliui lie. šnektų!]. Rytų bl. tarmėse žodžio bl. u̯ēdera- reikšmė siaurėti pradėjo ne nuo kurios kitos jo sememos (t. y. ne nuo I ar II), o nuo III-iosios – nuo to, kad pirmiausia būtent pastarajai sememai atsirado atskiras naujas žodis. Galima spėti, kad panašūs dalykai atsitiko ir vakarų bl. tarmėse: žodžio bl. u̯ēdera- reikšmė prūsuose (šį žodį išlaikiusiuose I-ąja ir II-ąja semema!). Siaurėjo nuo to, kad jo III sememai atsirado atskiras naujas žodis, kuris, matyt, ir laikytinas pr. drastus [‘wanst (Wanst) – storas pilvas’ E 130].
Šaltinis:
Mažiulis 1978b, 54
Antraštė:
vėdaras
Straipsnelis:
Lie. paūdrė ‘abdomen’ (apie žmones), ‘omentum’ (apie kiaules); jo giminaitis paūdróti ‘būti išbrinkusiais tešmenimis’ (apie kiaules ir šunis) ir galbūt vėdaras ‘viduriai’. Fraenkel (LEW) daras laiko išvestu iš *ēudh, bet sub vė́daras jis dar cituoja siedamas su sanskrito udára ‘viduriai’.[…] Jei vė́daras sietinas su paū́drė, tai rodytų šaknį *weh₁-dh-.
Šaltinis:
Craig Melchert 1986, 111
Antraštė:
vėdaras
Straipsnelis:
Lie. vėdaras ‘žuvies viduriai’, ‘tam tikra dešra’, ‘skilvis (Donel.)’? giminiškas la. vēders ‘pilvas’, pr. weders ‘t. p.’; s. i. udara-, av. udara- (sudurtiniuose žodžiuose), gr. ὅδερος·γαστήρ, lo. venter ‘pilvas’, visi jie < ide. *udero-, *-. Iš tokių ar panašių ide. šaknų kilo žodžiai, žymintys sąvoką ‘pilvas’ arba ‘bamba’. Semantinis ryšys tarp šių žodžių daugelyje ide. kalbų yra labai dažnas. Dabartiniame lie. kalbos žodyne vėdaras pirmykštės savo reikšmės ‘pilvas’ neišlaikė, šia reikšme imti vartoti kiti žodžiai.
Šaltinis:
Buck 1949, 252
Antraštė:
vė́daras
Straipsnelis:
Lo. uterus ‘pilvas’ yra toks pat kaip ir s. i. udara-m ‘pilvas’, kurio d- senesnis; plg. lie. vė́daras, . ὅδερος·γαστήρ. Forma uterus su t aiškintina kontaminacija su gr. atitikmeniu ἔντερα (pl.) ‘žarnos’ [41…58]. Lo. kalboje buvo du žodžiai: *udero ‘pilvas’ (s. i. udara-m ‘pilvas’, pr. weders ‘pilvas, skrandis’, lie. vė́daras, gr. ὅδερος·γαστήρ) ir *enter-o: gr. ἔντερα (pl.) ‘žarnos’. Dėl kontaminacijos pasidarė aiškūs realūs žodžiai: uterus ir venter, -tris ‘pilvas’. Spėjamas žodis *udero dėl *enter-o įtakos pasikeitė į *utero ir atvirkščiai.
Šaltinis:
Otrębski 1951a, 48, 58
Antraštė:
vė́daras
Straipsnelis:
žr. kataryti
Šaltinis:
Eckert 1969, 8
Antraštė:
vė́daras
Straipsnelis:
Primintina, kad ide. heteroklitikų atliepiniai baltų ir slavų kalbose rodo ir kitus šaknies balsių kaitos tipus [t. y. ne tik e/o], plg. lie. vė́daras ir vė́deras, la. vêdars, vȩ̂dȩrs, pr. weders (su -e- ar -ē-) ir nykstamąjį laipsnį lie. paū́drė, paūdróti, ūdróti, taip pat sl. *vymę iš *ūdhmen ‘Euter’ ir r. у́дить, у́деть ‘reifen (vom Korn), anschwellen’ (Eckert, ZfSl, VIII (6), 885–886).
Šaltinis:
Eckert 1969, 9
Antraštė:
vė̃daras
Straipsnelis:
Šalia vė̃daras turime tarm. vė̃deras (Tverečius), la. vȩ̂dars, vȩ̂dȩrs, pr. weders. Ryšys su s. i. udára-, av. uždara- yra neaiškus. Galima suponuoti, kad vēdar- ir vēder- atspindi skirtingus abliauto variantus iš pirmykštės priesagos, kurios negalime aiškiai rekonstruoti (gal r-kamienas).
Šaltinis:
Hamp 1970b, 32
Antraštė:
vė́daras
Straipsnelis:
Jotvingių wendoriʃ ‘pilvas’, plg. lie. vė́daras ‘pilvas, viduriai; tokia dešra’, la. vȩ̂dȩrs, pr. weders ‘pilvas’.
Šaltinis:
Zinkevičius 1985b, 81
Antraštė:
vė́daras
Straipsnelis:
Lie. vė́darai ‘viduriai, žarnos, dešra’; lie. dial. ‘pilvas, pilvo ertmė’, la. vê̹de̹rs ‘skrandis, pilvas’, pr. weders ‘pilvas, skrandis’. Etimologiškai giminingi: s. i. udára-, av. uždara- ‘pilvas’, gr. hóderos, lo. uterus ‘pilvas, pilvo ertmė, gimda’, venter ‘pilvas’, s. sl. vědro ‘molinis ąsotis’. Ide. *udero-, *wedero- ‘pilvas, pilvo ertmė, gimda, skrandis’. Atsižvelgiant į s. sl. formą, kuri reiškia ąsotį, pirminė ide. forma turėtų reikšti talpinimo organą, tiksliau pilvą ar gimdą.
Šaltinis:
Steinbergs 1996–1997, 25–26

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas