Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
vaidilà
Straipsnelis:
[Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti baltų kalbų vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, ide. komponentą [t. y. archaiškas leksemas, reikšme ir forma atitinkančias giminiškų kalbų pavyzdžius] ir, antra, naujus elementus [t. y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus bei slaviškus ir germaniškus skolinius], atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskiros baltų kalbos raidoje.] ‘Dvasininkas’ turi kelis pavadinimus. Pr. *vaidil-utis (> vok. Waidelotte, iš čia le. wajdelota) siejamas su veiksmažodžiais waidimai ‘žinome’, waidinna ‘parodo’ (lie. veizdė́ti ‘žiūrėti’) ir iš pradžių reiškė ‘pranašas, žynys’. Prie jo lie. vaiḋ̀las ‘aktorius’, seniau vaidilà ‘t. p.’ ir ‘burtininkas; keliaujantis daininkas; pagonių prūsų šventikas’.
Šaltinis:
Smoczyński 1982, 233

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas