Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: vainikas.

Antraštė:

vaini̇̀kas

Straipsnelis:

žr. vyti

Šaltinis:

Откупщиков 1983b, 98

Antraštė:

vaini̇̀kas

Straipsnelis:

Autorė, analizuodama izoliuotą *o šaknyje: redukcijos laipsnį, nurodo darinius iš senų ilgųjų seṭ- šaknų. Vienu iš jų laikomas prasl. *věnьcь (s. sl. ВѢНЬЦЬ, bulg. вене́ц, s.-kr. вијѐнац, č. věnec, slovk. venec, le. wieniec, r., br. венец, ukr. віне́ць) : *vinьcь (kaš.-slov. v’in’(e)c ‘vainikas’) – plg. *viti (kaš.-slov. v’ic. Iš neslaviškų atitikmenų su izoliuotu *o pateikiamas lie. vaini̇̀kas. Variantas *vinьcь laikomas vėlesniu, galbūt yra pirmojo varianto pakitimo rezultatas.

Šaltinis:

Варбот 1984, 77

Antraštė:

vaiṅ̀kas

Straipsnelis:

[Pateikiu žodžius (jeigu jų šaknis gerai žinoma ir kitose ide. kalbose, pastarieji žodžaiai rašomi sklaiusteliuose), būdingus vien tik sl. ir bl. kalboms:] Lie. vaiṅ̀kas = r. венец; la. vaiņuks BW 5774, 2 variantai : r. вено́к.

Šaltinis:

Endzelīns DI II, 342

Antraštė:

vaini̇̀kas

Straipsnelis:

*vainas lytyje s. r. věnъ ‘vainikas’ – su lie. výti ‘winden, wickeln’, ne akūtinis, kadangi r. venók, lie. vaini̇̀kas: ide. *u̯oi̯-no-s iš šaknies *u̯ei̯h1- su VN *u̯éi̯h1-mn̥, plg. ved. véman- ‘audimo staklės’, lo. vīmen ‘pintas daiktas’ etc. (Pokorny IEW 1120–22).

Šaltinis:

Rasmussen 1989, 183