Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
ve
Straipsnelis:
[Kritikuojamas K. Būga ir kt., kad šie žodeliai yra kilę iš žuvusio parodomojo įvardžio *vas ‘anas’] [39] įvardį *vas, kaip deiktinės sistemos tolimojo rodymo narį, būtų galima rekonstruoti tik tuo atveju, jei nors vienoje lie. šnektoje būtų išlikęs prieveiksmis, kurio komponentu eitų šaknis va-. […] Atsižvelgiant į sistemines ir semantines ypatybes, kalbamųjų deiktinių žodžių negalima laikyti įvardžio *vas reliktais. […] [40]. Žiūrėti sinonimų redukcijos akivaizdumas ir jų perėjimas į deiktinių dalelyčių klasę [žiūrėkžiūžiu; regiregre] leidžia daryti prielaidą, kad ir dalelytės ve, va, vei yra veiksmažodžio veiz(d)ėti […] imperatyvo redukcijos rezultatas: lie. veizdėk, veiz(d)ive (→ va/véi (veĩ). Iš schemos nustatyta, kad lie. šnektose ve ir vei [Išnaša: imperatyvo redukcijos rezultatu véi, veĩ laikė E. Fraenkelis 1212] yra vieno veiksmažodžio redukcijos padarinys […]. Kadangi ve dažnai būna nekirčiuotas, jo virtimas va daugelyje šnektų negali kelti abejonių [Išnaša: Į vo kai kuriose šnektose galima žiūrėti kaip į kirčiuotą va variantą […]].
Šaltinis:
Rosinas 1982a, 39–42
Antraštė:
ve
Straipsnelis:
Pastaruoju metu įrodyta, kad dalelytės ve, vei, va yra ne kokių įvardinių kamienų reliktai, o veiksmažodžio veiz(d)ėti imperatyvo *veiz(d)i redukcijos rezultatas [Rosinas A. Blt 1982 181, 39–42]. Deiktinių žodžių, kilusių iš turinčių reikšmę ‘žiūrėti’ veiksmažodžių, lietuvių kalboje yra daugiau, pvz.: re ← *regi, plg.: la. re ← *redzi, rauraugi, lie. žiū, žiužiūrėk, (ta)-skatskatyk.
Šaltinis:
Rosinas 1988, 182

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas