Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
viešėti
.
Rezultatai
Antraštė:
viešė́ti
Straipsnelis:
R. Trautmanas yra nurodęs baltų-pietų slavų paralelę: lie.
viešė́ti
‘būti svečiuose’, la.
viesēt
‘t. p.’, pr.
reidewaisines
‘gastfrei’ ir slov.
v vȃs íti
‘eiti į svečius’,
vasováti
‘viešėti, būti svečiuose’ [Trautmann, 1923, 363]. Semantinis perėjimas ‘kaimas’ → ‘viešėjimas’ buvo svarstytas ne kartą. Galų gale J. Endzelynas [1951, 302] iš neaiškių baltų-suomių semantinių paralelių nurodė la.
eiemā iet
‘eiti į svečius’, est.
külasse minema
‘t. p.’, lie.
kieminė́ti
‘viešėti’. Šis semantinis reiškinys išplito dėl šiaurės slavų kalbų įtakos.
Šaltinis:
Непокупный 1976
, 82
Antraštė:
viešė́ti
Straipsnelis:
Veiksmažodis
viešė́ti
,
viẽši
turėtų būti denominatyvas, tik jo pamatinis žodis nėra aiškus. Paprasčiausia įžiūrėti darybą iš
viẽšis
,
-ỹs
‘svečias’ (žr. Karaciejus 1986, 68–72), la.
vìesis
→
viêsêt(iês)
². Petit (2004, 136) mano, kad baltų kalbos galėjo turėti ir
o
kamieno daiktavardį *
veiśas
‘kaimynas’ > ‘svečias’ (la.
viess
‘atėjūnas, svečias’, s. i.
veśa-
‘kaimynas’), plg.
viẽšė
‘kaimas, gyvenvietė; užeigos vieta’, kuris taip pat galėjo būti pamatinis žodis. Minėtinas ir būdvardis
viẽšas
.
Šaltinis:
Pakerys 2006
, 74
Antraštė:
viešė́ti
Straipsnelis:
žr.
dažnas
Šaltinis:
Ambrazas 2005
, 16
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas