Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
viešė́ti
Straipsnelis:
R. Trautmanas yra nurodęs baltų-pietų slavų paralelę: lie. viešė́ti ‘būti svečiuose’, la. viesēt ‘t. p.’, pr. reidewaisines ‘gastfrei’ ir slov. v vȃs íti ‘eiti į svečius’, vasováti ‘viešėti, būti svečiuose’ [Trautmann, 1923, 363]. Semantinis perėjimas ‘kaimas’ → ‘viešėjimas’ buvo svarstytas ne kartą. Galų gale J. Endzelynas [1951, 302] iš neaiškių baltų-suomių semantinių paralelių nurodė la. eiemā iet ‘eiti į svečius’, est. külasse minema ‘t. p.’, lie. kieminė́ti ‘viešėti’. Šis semantinis reiškinys išplito dėl šiaurės slavų kalbų įtakos.
Šaltinis:
Непокупный 1976, 82
Antraštė:
viešė́ti
Straipsnelis:
Veiksmažodis viešė́ti, viẽši turėtų būti denominatyvas, tik jo pamatinis žodis nėra aiškus. Paprasčiausia įžiūrėti darybą iš viẽšis, -ỹs ‘svečias’ (žr. Karaciejus 1986, 68–72), la. vìesisviêsêt(iês)². Petit (2004, 136) mano, kad baltų kalbos galėjo turėti ir o kamieno daiktavardį *veiśas ‘kaimynas’ > ‘svečias’ (la. viess ‘atėjūnas, svečias’, s. i. veśa- ‘kaimynas’), plg. viẽšė ‘kaimas, gyvenvietė; užeigos vieta’, kuris taip pat galėjo būti pamatinis žodis. Minėtinas ir būdvardis viẽšas.
Šaltinis:
Pakerys 2006, 74
Antraštė:
viešė́ti
Straipsnelis:
žr. dažnas
Šaltinis:
Ambrazas 2005, 16

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas