Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
viešpats
.
Rezultatai
Antraštė:
vëszpats
Straipsnelis:
žr.
gyvata
Šaltinis:
Çabej 1956
, 224
Antraštė:
viẽšpats
Straipsnelis:
Alb.
vise
f. pl. ‘vieta’. Atmestina beveik visuotinai priimta nuomonė apie šio žodžio priklausymą gr. ϝοῖκος , lo.
vicus
, go.
weiks
‘kaimas’, [lie.
viẽšpats
, pr.
waispattin
‘šeimininkė’], s. sl.
vьsь
‘kaimas’ ir t. t. grupei arba apie giminystę su lie.
vietà
, la.
vìeta
, s. sl.
vitati
‘gyventi, apsistoti’ ir t. t. Turėdami formą
vêse
ir senąją schemą
vend
: pl.
vise
matom, kad šis žodis yra tik žodžio
vend
senoji daugiskaita. Savo forma
vise
yra lygintinas su žodžių
kujdés
,
shërbés
,
vënésht
daugiskaita
kujdise
,
shërbise
,
vënishte
. Neseni M. Camaj mėginimai
vend
ir
vise
įžiūrėti du skirtingus žodžius, prijungiant čia dar grynai graikiškos kilmės žodį
livádh
‘pievelė, pieva’, žodžiu
vise
atstatant pamatinę formą *
vn̥-i̯é
arba *
vn̥-i̯e
, nėra patikimi.
Šaltinis:
Çabej 1968a
, 122–124
Antraštė:
viẽšpats
Straipsnelis:
Gr. πόσις, -ιος m. ‘sutuoktinis’ (ir namų šeimininkas). […]. Senas ide. žodis, kuris žymi sutuoktinį tuo pačiu kaip ir namų šeimininką: s. i.
páti-
, av.
paiti-
‘šeimininkas, sutuoktinis’, baltų kalbose lie.
pàts
(iš senesnio
pati̇̀s
), la. pats ‘sutuoktinis’, toch. A
pats
, B
petso
‘sutuoktinis’, lo.
potis
‘galingas, kuris gali’, ide. *
potis
; žodis figuruoja senuosiuose dūriniuose: s. i.
dampati-
, av.
dəngpaitiš
, gr. δεσπότης (žr. šį žodį) arba su šaknimi, kurią randame gr. žodyje οἶκος, s. i.
viś-páti
‘namų šeimininkas’, lie.
vieš-pats
; lo.
hospes
‘svečias’, germ. kalbose go.
bruþ-faþs
‘sužadėtinis’, tačiau slavų kalbose, pvz., r.
gos-podi
‘viešpats, Dievas’ – sunkumų sudaro dantinis skardusis, plg. Szemerényi 373, 383. Šios formos iškelia problemų. Gali kilti klausimas, ar greta *
poti
egzistavo konsonantinis kamienas *
pot-
. Iš pradžių šis požiūris buvo palaikomas Meillet, MSL 10, 1898, 138 ir toliau, Ernout-Meillet s. u.
potis
, vėliau kitų mokslininkų, būtent Benveniste, Word 1954, 256 = Problémes 301–307. Atvirkščiai Szemerènyi, Synkope 337–383, stengėsi visas formas susieti su *
poti-
. Etimologines hipotezes žr. Szemerényi, o. c. 388 ir toliau. Jei Szemerényi atsisako atstatyti senąjį *
pot-
, ketindamas svariais argumentais nuginčyti analizę, kuria nuo Pederseno *
poti
išvedama iš dalelytės *
pet-
‘tapatus, pats’, tai *
poti
reiškia asmenį konkrečiai,
ipse
. Ypač aiškiai ši analizė buvo pateikta Benvenisto, l. c., kuris pabrėžia *
pot-
daiktavardėjimą į *
poti
, norint nusakyti šeimininką ir dalelytės *
pot
, *
pet
vartojimą su įvardžiu, norint nusakyti tapatybę (
ipséité
). Szemerényi atmeta visus gretinimus su lie.
pàts
,
pàti
, het.
pat
‘net’ (kuri atliepia s. persų
patiy
‘be to’ = prielinksnis av.
paiti
). Taip pat žr. πότνια.
Šaltinis:
Chantraine DEG
, 931
Antraštė:
viẽšpats
Straipsnelis:
S. i.
dam-patiḥ
yra dūrinys kaip ir
viś-pátiḥ
, lie.
vë̃š-pats
(!) ‘genties, klano vadas’. [88] Lietuviai iš *
potis
pasidarė būdvardį
pats
ir daiktavardį
pats
‘šeimininkas’ (dūrinyje
vë̃š-pats
). [89]… [294] Av.
vīs-pati
‘genties vadas’, vedų
viś-pati-
, lie.
vë̃š-pats
‘genties, klano vadas’, iš kurios ir reikšmė ‘didikas, valdovas’. [295] … [307] Socialinę reikšmę gerai atspindi indoiranėnų
viś-
‘gentis’ (plg. vedų
viś-pati-
) ir lie.
vë̃š-pats
atitikimas. [308].
Šaltinis:
Benveniste 1969
I, 88–89, 295, 308
Antraštė:
viešpats
Straipsnelis:
Dažniau vartojamuose žodžiuose galimi įvairūs nereguliarūs fonetiniai pakitimai, pvz., […]
viešpatis
>
viešpats
[…].
Šaltinis:
Mańczak 1994
, 95
Antraštė:
viešpati
Straipsnelis:
žr.
piemuo
Šaltinis:
Vijūnas 2009
, 39
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas