Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: vingis.

Rezultatai

Antraštė:: vi̇̀ngis
Straipsnelis:: [Kad reikšmės ‘lenkti, lankstyti, biegen’ (*leig-) bei ‘skurdus, menkas, silpnas, liga, bloga savijauta’ (*leig-) yra susijusios, Krogmanas įrodo IF 53 (1935):] Skliausteliuose įrašytą teiginį patvirtina ir *u̯eng- ‘išlenktam, sulenktam būti’ (W.-P. I 260); [ne visada pabrėžiama, jog pirmoji prolytė atskirtina nuo *u̯ang- ‘būti sulenktam’], plg. s. v. a. winchan, v. v. a. winken ‘į šalį judėti, svyruoti’, lie. vi̇̀ngis ‘Bogen, Krümmumg’, s. ang. wencel ‘silpnas’ bei ‘vaikas, mergaitė’. Pailginto balsių kaitos laipsnio be nazalizacijos formos: s. isl. vākr ‘silpnas’, vok. ž. wach ‘lankstus, silpnas’.
Šaltinis:: Jēgers 1958c, 64

Antraštė:: vi̇̀ngis
Straipsnelis:: Alb. vegë, vegjë f. ‘lankas’. Camarda sugretino su gr. ὀχεῖν ‘pervežti’, ὄχος ‘vežimas’, be etimologijos G. Meyerio žodyne liko (p. 465 ir 475) jo variantai vek, vjegë, vegjë ir vjejë. H. Pedersenas šį daiktavardį atpažino formose vek, vjejë, vegjë ir végëlë ‘lankas’. Iš šių formų pastarosios negalima išskirti ir su M. Lambertz negalima atstatyti iš lo. vehiculum. N. Joklis [45] pasiūlė dvi galimas šio žodžio etimologijas: arba giminiškas su alb. vang ‘ratlankis’, lie. vi̇̀ngis ir t. t., arba – su alb. vig ‘lieptas; karstas, vežimo grąžulas’, iš kurių antroji yra patikimesnė.
Šaltinis:: Çabej 1967c, 45–46

Antraštė:: vi̇̀ngis
Straipsnelis:: Alb. vang, vëng m. ‘ratlankis’, vangu i opangës ‘batų raištelis’. Nuo G. Meyerio kartu su i vëngër, i vangët, vangósh ‘žvairas’ siejamas su lie. véngiu, vi̇̀ngis, vingùs, la. wanga ‘vazos lankelis’, s. v. a. winchil ‘kampas’ ir t. t. Kaita a : ë rodo alb. žodžio senumą. Metaforinė vang reikšmė – ‘pretekstas’.
Šaltinis:: Çabej 1967b, 18

Antraštė:: vi̇̀ngis
Straipsnelis:: Toch. B. wäntalye ‘lankas’. Šis žodis kilo iš senesnio *wänktalye (*-ṅkt- > -nt-, supaprastinimas): *wänk- yra giminiškas su lie. vi̇̀ngis ‘Bogen, Krümmung ir t. t.’, vingiúoti ‘sich krümmen, biegen, Bogenlinien zeichnen’ (dėl šių žodžių plg. Fraenkel 1256), kurie apskritai yra susiję su s. v. a. winchan ‘schwanken, winken’ ir t. t. B *wänktalye yra antriniu būdu išplėstos *-i̯o- ar *-i̯ē- priesagos *-ₑl(o?)- (žr. toch. A sinonimą su *-el- añcäl) vedinys (dėl šio antrinio išplėtimo plg. Van Windekens, Orbis 16 (1967) 471 ir toliau). Ši *-ₑli̯- buvo pridėta prie part. praet. kamieno *u̯n̥g-to-. Šaknį *u̯n̥g- taip pat turi lie. vi̇̀ngis ir t. t.
Šaltinis:: Windekens 1976, 556

Antraštė:: vi̇̀ngis
Straipsnelis:: Toch. B oç, adv. ‘klaidingai, melagingai’ junginyje oç kakāmau ‘pakeistas, suklaidintas’ su (AB) kām- ‘(at)nešti’ (Couvreur, Or. Grand. I (1964) 243, išn. 37 ir p. 249). B oç kilo iš ide. formos *ung-i-, susijusios su *u̯eng-, kurią randame s. isl. vakka ‘klaidinti, klajoti’, s. saksų wancōn, s. v. a. wankōn = dabartinė vok. wanken ‘svyrinėti, svyruoti’, lie. vi̇̀ngis ir t. t. Prieš *-i- junginys *-ng- išvirto žodžio gale -ç kaip, pavyzdžiui, ir junginys *-nqu̯- B žodyje piç ‘penki’ < ide. *penqu̯e.
Šaltinis:: Windekens 1976, 344

Antraštė:: vi̇̀ngis
Straipsnelis:: Alb. ul ‘nuleisti; pažeminti, palenkti’, ulem ‘lenktis’, taip pat unj, unjem, hunj, hunjem, ungjem ir t. t. Tokiu būdu nei *suniō, giminiško su sl. chynǫti ‘lenkti’, s. sl. pochylъ ‘sulenktas’ (G. Meyeris), refleksas, nei susijęs su alb. vang ‘ratlankis’, vangósh ‘samtis’, ir, be alb. kalbos, su lie. vi̇̀ngis, vingùs (Joklis). Turintis pamatinę formą [92] ul žodis greičiausiai įeina į armėnų gelum ‘suku’, gr. εἰλέω ‘ritinėti, susukti’, lo. volvo ‘ritinėti’, s. air. fillid ‘sukti’ ir t. t. grupę (tai iš dalies jau įspėjo Camarda); albanų ul yra nosinio kamieno veiksmažodis *u̯el-nō su redukuotu laipsniu. Alb. ungj reprezentuoja antrinę ul formą, o ne rekonstruotą lo. *unculare.
Šaltinis:: Çabej 1967a, 92–93

Antraštė:: vi̇̀ngis
Reikšmė:: Krümmung
Straipsnelis:: Pr. wīngriskan (acc.) 27,₂₁ ‘klasta, suktybė, List’ : wangan, lie. vi̇̀ngis, vingrùs ‘sich schlängelnd’ ir kt. Žr. Trautmano Apr. Spr. 462 su lit.
Šaltinis:: Endzelīns DI IV (2), 337