Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
virpėti
.
Rezultatai
Antraštė:
virpė́ti
Straipsnelis:
Pr.
crauyawirps
‘tas, kas nuleidinėja kraują’ antroji dalis *
virp-
siejama su lie.
virpė́ti
, la.
virpêt
arba s. r.-bžn. sl.
върпети
[159].
Šaltinis:
Топоров ПЯ
IV, 158–159
Antraštė:
virpė́ti
Straipsnelis:
Ide. šaknies *
u̯erp-
‘sukti, sukinėti’ tęsinių sl. kalbose išliko mažai. Nežiūrint to, darbų, kurie skirti šiems sl. žodžiams, yra daug ir jie gana prieštaringi [97–99]. Nauja r. tarmių medžiaga padeda atskleisti šio etimologinio lizdo istoriją. Rusų kalbos tarmėse išliko [100] veiksmažodis
верпе́ть
‘kunkuliuoti, marmėti, knibždėti’. Šis r. veiksmažodis visiškai atitinka lie.
virpė́ti
. Rusų
верпе́ть
neginčijamai susieja bl. ir sl. žodžius, jie kilę iš ide. *
u̯erp-
‘sukti’, ir atskleidžia, kad šis etimologinis lizdas sl. kalbose kitęs nepriklausomai. Šitos ide. šaknies tęsiniai bl. kalbose buvo įtraukti į tekstilės terminiją, plg. lie.
verpalai
,
verpimas
,
ver̃pti
,
verpstė
. Galima atsekti ir pirminę reikšmę ‘sukti, sukioti’, plg. lie.
verpetas
‘vandens sūkurys’,
virpulys
ir lie.
virpė́ti
. Veiksmažodis
верпе́ть
‘kunkuliuoti, knibždėti’ atspindi senąją reikšmę, besiremiančią ‘sukti, sukinėti’, plg. *
vьrěti
‘virti, kunkuliuoti’.
Šaltinis:
Меркулова 1977 (1979)
, 97–101
Antraštė:
virpė́ti
Straipsnelis:
Gr. ῥάπτω ‘siūti, kartu durti’, ‘dalyvauti sąmoksle, sumanyti’ […]. Mikėnų kalbos liudijimai silpnina tradicinę etimologiją, kuri šį žodį gretina su baltiškais žodžiais, pvz., lie.
verpiù
,
ver̃pti
greta
virpė́ti
, kuris nelabai atitinka reikšmę ir pasidaro negalimas dėl Mikėnų
w-
nebuvimo žodžio pradžioje. Tiesa, Heubeck, IF 64, 1954, 124, nepriima Mikėnų
rapte
gretinimo su ῥάπτω, tačiau nuo to jis buvo patvirtintas. Heubeck, ibid., 119 ir toliau, laiko mažybiniu abtroponimu
warapisiro
, kurį jis interpretuoja kaip ϝράψιλος, - net jeigu ši analizė būtų teisinga, reikėtų atstatyti kitą homoniminį veiksmažodį ῥάπτω (plg. ῥάβδος ir t. t. ?).
Šaltinis:
Chantraine DEG
, 967
Antraštė:
virpė́ti
Straipsnelis:
Komentuodamas ‘jotvingių žodynėlio’
kobieta
–
wirba
‘moteris’ Z. Zinkevičius sieja šį žodį su lie.
virpė́ti
,
virbė́ti
‘to shake, to tremble’,
pãvirpas
‘gėdingam skurde gyvenąs žmogus’,
pavirpė
‘samdinė’, pr.
powirps
‘laisvas’. Fonetiškai įmanomas, šis siejimas reikšmės atžvilgiu atrodo abejotinas. […] Jotv.
wirba
galėtų būti išvestas iš *
virība
(plg. to žodynėlio
pan
–
wiros
), su įprasta baltų priesaga, plg. lie.
-yba
.
Šaltinis:
Orel 1986
, 270
Antraštė:
virpė́ti
Straipsnelis:
Anot G. Mejerio (G. Meyer, Alb. Studien III 38 t. §67) ide. žodžio pradžios priebalsių grupę
vr-
alb. kalba išlaiko, todėl alb.
vrap
‘greitas, spartus ėjimas, bėgimas’ G. Mejeris sieja su gr. ϝρέπω ‘aplenki mane’, lie.
virpù
‘bebe’.
Šaltinis:
Çabej 1972
, 149
Antraštė:
virpė́ti
Straipsnelis:
Jotvingių
wirba
‘moterys’. Gal sietina su
virpė́ti
(
virbė́ti
), plg.
pãvirpas
‘vargšas, nuskurdėlis’,
pavirpė
‘samdinė’ (abu žodžiai iš Prūsų Lietuvos), pr.
powīrps
‘laisvas’.
Šaltinis:
Zinkevičius 1985b
, 81
Antraštė:
virpė́ti
Straipsnelis:
[Recenzuojama E. Jakulio knyga
Lietuvių kalbos
tekėti
,
teka
tipo veiksmažodžiai
, Vilnius, 2004. Jakulis neigia pr. kalboje
tekėti
tipo veiksmažodžių egzistavimą. Jis randa 4 „šaknies veiksmažodžius“ su galimais atitikmenimis rytų baltų
tekėti
tipo veiksmažodžiuose. Tačiau toks lyginimas yra nepagrįstas:] Pr.
etwiērpt
‘vergehen’ turi tikslesnį atitikmenį kitose veiksmažodžių klasėse: lie.
ver̃pti
, -
ia
, la.
vèrpt
, -
ju
‘spin’. Pr.
etwiērpt
negali būti tiesiogiai siejamas su lie.
virpė́ti
,
vìrpa
‘drebėti, tirtėti; išduoti garsą dėl virpėjimo; mirgėti’, la.
virpêt
‘verpti, drebėti’.
Šaltinis:
Villanueva Svensson 2005a
, 119
Antraštė:
virpė́ti
Reikšmė:
drebėti, tirtėti; išduoti garsą dėl virpėjimo; mirgėti
Straipsnelis:
S. r.
вьрп-у
‘plėšiu (ir kt.)’ (< ‘išveržiu, išsuku’), bžn. sl.
вьрп-у
,
вьрп-сти
(šaknies atematinis veiksmažodis) [10. r. dial.
ворóп
‘užpuolimas, apiplėšimas’, č.
vrápa
,
vráp
‘raukšlė’ (< ‘susisukimas’), slov.
vrȃpa
‘odos raukšlė’, le.
nawropić
‘pykti’ (< ‘suraukti, iškreipti, persukti veidą’), maked.
врапит
‘apsukrus’ ir kt.] etimologiškai susiję su lie.
virpė́ti
,
vìrpa
, -
ė́jo
‘drebėti, tirtėti; išduoti garsą dėl virpėjimo; mirgėti’ : la.
virpêt
(dial.) ‘1. su verpste verpti; 2. kraipyti, sukinėti; 3. virpėti, drebėti’, pr. verb. (šakniniu)
etwiērpt
‘atleisti (nuodėmes)’. V. Mažiulis (PKEŽ I 307–308) rekonstruoja ide. *
u̯erp-
(: *
u̯rep-
) ‘sukti(s)’ > bl.-sl. *
verp-
(: *
virp
) ‘sukti’, kurio refleksai yra lie.
ver̃pti
, -
ia
, -
ė
: la.
vèrpt
, -
ju
, -
u
‘verpti’ (< ‘sukiojant krapštyti’ < ‘sukti’) ir lie.
virpė́ti
,
vìrpa
.
Šaltinis:
Jakulis 2004
, 139
Antraštė:
virpė́ti
Reikšmė:
drebėti, tirtėti, išduoti garsą dėl virpėjimo; mirgėti
Straipsnelis:
Veiksmažodis
virpė́ti
,
vìrpa
‘drebėti, tirtėti, išduoti garsą dėl virpėjimo; mirgėti’ turi daug bendrašaknių šakninių veiksmažodžių kitose indoeuropiečių kalbose: la.
vèrpt
, -
ju
, -
u
, pr.
etwiērpt
‘atleisti (nuodėmes)’, het.
warapzi
,
war(ap)panzi
‘prausti, maudyti, trinti, braukti’, gr. ῥάπτω ‘(už)siūti’, ῥέπτω ‘svirti, linkti’, lo.
repens
‘staigus’. Taigi šaknis *
u̯erp-
/ *
u̯r̥p-
‘sukti(s)’, išplėsta lūpiniu plėtikliu
-p-
dar indoeuropiečių prokalbėje. Bl. *
virp-
/ *
verp-
.
Šaltinis:
Jakulis 2004
, 153; 241
Antraštė:
virpė́ti
Reikšmė:
beben, zittern
Straipsnelis:
Veiksmažodžio
virbēt
etimologija nėra iki galo aiški, pvz., ME IV, 603 tegiama: „Wohl zur Wurzel
u̯er-
‘drehen, biegen’ (in
virbs
, lie.
virpė́ti
‘beben, zittern’“. Baltišką kilmę galėtų patvirtinti lie.
virbė́ti
‘ņudzēt; trīcēt; drebēt; vibrēt’.
Šaltinis:
Laumane 2001
, 73
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas