Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
vėtra
.
Rezultatai
Antraštė:
vė́tra
Straipsnelis:
Dėsningumas, aiškiausiai iškylantis lyginant slavų kalbos medžiagą su baltiškąja, matyti ir tuomet, kai gretinama su kt. indoeur. kalbomis: […] lo.
ventus
‘ветер’ – s. sl.
ВѢТРЪ
(
Ѣ
< *
en
), plg. taip pat lie.
vė́tra
‘буря’…
Šaltinis:
Откупщиков 1974
, 12
Antraštė:
vė́tra
Straipsnelis:
[Įrodinėjama, kad prūsų
rd
galima skaityti kaip
rt
ir pateikiama paralelė] lie.
vė́tra
turi prūsų atitikmenį vieną kartą rašytą
wetro
Elb 53, kartą
wydra
GrunA 44,
widre
GrunG 19.
Šaltinis:
Smoczyński 1986a
, 172
Antraštė:
vė́tra
Straipsnelis:
wetro
(su
ē
E. 53 ‘vėjas’ : lie.
vė́tra
, s. sl.
ВѢТРЪ
, s. i.
vāyu-ḥ
‘vėjas’, s. v. a.
wājan
‘wehen’ ir kt. Žr. Walde Vrgl. Wrtb. I 220 t.
Šaltinis:
Endzelīns DI
IV (2), 336
Antraštė:
vė́tra
Straipsnelis:
Prasl.
vedro
ir pragerm.
wedra
formų bendra reikšmė – ‘geras (oras)’. Tačiau germanų formos nėra genetiškai tapačios prasl.
větrъ
ir todėl prasl.
vedro
nėra patekęs iš germanų. Bet prasl.
větrъ
turi ide. paralelių, labiau įtikinamų ir formaliai (
ē
šaknyje), ir semantiškai: pr.
wetro
‘vėjas’, lie.
vėtra
, la.
vȩ̃tra
‘audra’, s. i.
vā́taḥ
‘vėjas’ ir kt.
Šaltinis:
Мартынов 1963
, 56
Antraštė:
vė́tra
Straipsnelis:
Pr.
autre
‘kalvė’ aiškindamas, Trubačiovas (Ремесл. терминол., 1966, 337–338) atskiria priesagą
-tr-
, o
au-
,
wu-
laiko skirtingais šaknies variantais iš ide. *
u̯ē-
‘pūsti’, ‘dvelkti’, plg. pr.
wetro
, lie.
vė́jas
,
vė́tra
(: áudra), prasl. *
větrъ
, *
vě(ja)ti
ir pan. Jeigu tai tiesa, tai prie jų priklauso r.
во́тря
,
во́тра
‘smulki išraiža, gaunama po vėtymo’, br.
во́ртіны
,
ати́ра
ir pan.
Šaltinis:
Топоров ПЯ
I, 174–175
Antraštė:
vė́tra
Straipsnelis:
žr.
vėjas
Šaltinis:
Smoczyński 1982
, 214
Antraštė:
vė́tra
Straipsnelis:
Oset.
wad
|
wrad(æ)
‘vėjas; vėtra, audra’. Kilęs iš iranėnų *
vāta-
, ide. *
wēto-
, šaknis
wē-
‘pūsti’ (Pokorny 83 ir toliau). Plg. persų
bād
, (dial.)
våd
,
wad
(Жуковский I, XII), pehlevi
wāt
, bel.
qwāt
, kurdų
ba
, zaza
vā
(KPF, Abt. III, Bd. IV, p. 219), afg.
wō
, Pamyro i.
wūy
, Pamyro m.
wīy
, jagn.
wāt
(
wot
), sogdų *
wāt
(
w’t
), partų
wād
, chorezm.
wād
‘vėjas’, kušan.
oaδo
‘vėjo dievas’ (ant monetų: Aurel Stein, Zoroastrian Deities on Indo-Scythian coins, Bombey, 1888, p. 11), sakų
bātä
‘vėjas’ (NTS 1945 XIII 201), av.
vāta-
, s. i.
vāta-
, s. sl.
vêtrъ
, r.
ветер
, pr.
vetro
, lie.
vė́tra
. Paralelinis modelis, ide. *
wento-
, davė lo.
ventus
, vok.
Wind
, toch.
want
|
yente
ir pan. Apie darybinę ši modelio pusę, be kita ko, žr. Kronasser, Studi linguistici in onore di Vittore Pisani, Brescia, 1969, 611–615). Žr. Миллер, ОЭ II 89; Gr. 24; Hübschmann, Oss, 30; ОЯФ I 19.
Šaltinis:
Абаев ИЭСОЯ
IV, 33
Antraštė:
vė́tra
Straipsnelis:
žr.
audra
Šaltinis:
Seebold 1970
, 539–540
Antraštė:
vė́tra
Straipsnelis:
Ide. vėjo pavadinimas *
h₂wéh₁-n̥t
‑ (plg. s. i.
vā́ta
-, av.
vāta
-, toch. A
want
, B
yente
, lo.
uentus
, go.
winds
), *
h₂uh₁-ént
‑ (plg. het.
huwant
-) negali paaiškinti slavų ir baltų medžiagos: s. sl.
větrъ
‘vėjas’, pr.
wetro
‘vėjas’ (E 53), lie.
vė́tra
, la.
vȩ̃tra
‘audra’. Iš bazės *
h₂wéh₁-n̥t
‑/*
h₂uh₁-ént
‑ lauktumėte, kad -
n
- dar būtų matomas baltų ir slavų kalbose. Tradiciškai aiškinant kaip darinį su priesaga *‑
tro
‑ iš šaknies *
h₂weh₁
‑ neatsižvelgiama į tai, kad su šia priesaga daromi
nomina instrumenti
, o baltų kalbose paprastai ji randama kaip lie. ‑
klas
(plg. gr.
ἄροτρον
: lie.
árklas
). Slavų
ě
, esančią vietoj *
ę
, galima paaiškinti nosine disimiliacija. Tai reikalauja tokios paradigmos: silpnieji linksniai *
węt‑(e)n
‑ → *
wět‑(e)n
‑ : stiprusis linksnis *
węt‑r̥
→ *
wět‑r
‑ →
větrъ
. Šis *-
r̥
/‑
(e)n
‑ darinys yra tiesiogiai susijęs su het.
huwantar
-, plg. taip pat luv.
huntari(ya)
- ‘émettre un vent, une flatulence, grogner’, het.
huntariyai
- ‘t. p.’. Kadangi bl. *
wētr
- negali būti paaiškinamas tokiu būdu, tai pr.
wetro
, lie.
vė́tra
, la.
vȩ̃tra
turėtų būti slavų skolinys. Šis skolinys neišstūmė iš vartosenos paveldėtojo žodžio *
wēju
- (plg. s. i.
vāyú
- ‘vent, dieu du vent’, av.
vaiiu
- ‘souffle’) > lie.
vė́jas
, la.
vẽjš
(kuris yra senas
u
-kamienas, plg. lie. trm. vns. loc.
vė́juje
).
Šaltinis:
Patri 2002
, 142–143
Antraštė:
vė́tra
Straipsnelis:
Išskyrus žodžius s. sl.
vedro
‘good weather, clear sky,
vedrъ
‘good, clear’ (apie orą) ir
wetro
[originale –
vetro
], lie.
vė́tra
, s. sl.
větrъ
, iš galimai tarpusavyje buvusių susijusių ide. priesagų *
-tlo-
, *
-tro-
, *
-tʰlo-
, *
-tʰro-
(fem. *
-tlah₂-
, *
-trah₂-
, *
-tʰlah₂-
, *
-tʰrah₂-
) baltų ir slavų kalbose apibendrintas variantas *
-tlo-
/ *
-tlah₂-
. Kamienas *
u̯edʰro-
(be s. sl.
vedro
,
vedrъ
, plg. dar s. isl.
veðr
ir kitus germanų kalbų pavyzdžius) yra bendras germanų ir (baltų-)slavų kalboms, tuo tarpu kamienas *
u̯ētro/ā-
(pr.
wetro
, lie.
vė́tra
, s. sl.
větrъ
), atrodo, buvęs vėlyvas baltų ir slavų kalbų kūrinys. Jis galėjęs pakeisti senesnį *
u̯ē-tlo-
(šaknis ta pati kaip žodžiuose s. sl.
vějǫ
‘blow’, lie.
vė́jas
; priesagos variantas toks kaip ir visuose kituose minėtojo ide. priesagų rinkinio refleksuose baltų ir slavų kalbose) dėl to paties semantinio lauko žodžio *
u̯edʰro-
arba beveik sinonimiško lie.
áudra
,
áldra
įtakos. Pastarajame žodyje
-d-
priklauso šakniai, plg.
aldyti
‘schnell teiben’ (Fraenkel 1962: 6f.).
Šaltinis:
Olsen 2010b
, 31–32
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas