Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
šarma
.
Rezultatai
Antraštė:
šarmà
Straipsnelis:
B. A. Larino siūlomas lie.
šarmà
,
šármas
, la.
sarma
(toliau - lie.
šer̃kšnas
, la.
sersna
) sugretinimas su sl.
срам.ъ
, ir.
šarm
abejonių nekelia (Žr.: Б. А. Ларин. Из сл-блт. лексикологич. сопоставлений. ‘Вестник Ленинград. ун-ма’, 1958, Ν. 14. Серия истории…, вын. 3, 150–158).
Šaltinis:
Топоров 1963d
, 255
Antraštė:
šarmà
Straipsnelis:
[Šiuos sl.-ir. leksikos sugretinimus laikau nepatenkinamais, nes pastarieji pilniau ir plačiau siejasi su kitų kalbų giminiškais žodžiais:] sl. *
sormъ
- av.
fšarɘma-
(plg. dar. giminšką lie.
šarmà
‘šerkšnas’).
Šaltinis:
Трубачев 1965 (1967)
, 21
Antraštė:
šarmà
Straipsnelis:
Etimologiniam tyrinėjimui semantika, atrodo, gali nurodyti ne tik patį lyginimo planą, bet ir – nežiūrint žinomų fonetinių koreliacijų - blokuoti jį. Būtent taip atsitiko, kai P. Trautmanas nustatė *
šarma-
semantiką, remdamasis tiktai šios leksemos slaviškų refleksų reikšmėmis, tokiom kaip ‘Scham’, t. y. ‘gėda’, bet šalia nenurodydamas baltiškų atitikmenų [Trautman, 1923, 299]. Kaip įtikinamai parodė B. A. Larinas [1958, 157] daug senesnė šios leksemos reikšmė ‘šerkšnas’ išliko lie. žodžiuose
šar̃mas
ir
šarmà
, kurie, ‘neišvystė tų išvestinių psichologinių reikšmių, kokios susikūrė slaviškuose žodžiuose
срамъ
lizde’. Tokiu būdu gilesnės semantinės analizės dėka *
šarma
aprašas būsimame ‘Baltų-slavų žodyno’ variante įgaus visai kitokį vaizdą, negu P. Trautmano darbe. B. A. Larino nustatyta nauja baltų-slavų leksinė-semantinė izoglosa akivaizdžiai rodo didelį semantikos vaidmenį atstatant abiejų kalbų grupių bendrą leksinį paveldą: kaip anksčiau atrodė, vienas nuo kito izoliuoti baltų ir slavų dariniai, pasirodo, yra tos pačios leksemos refleksai.
Šaltinis:
Непокупный 1976
, 56
Antraštė:
šarmà
Straipsnelis:
Sl.
срам
‘gėda, sarmata’, s. r.
сором
‘gėda, sarmata’, lygina su lie.
šarmà
. A. Meillet
срамъ
gretina su zend.
šaremat
‘iš gėdos’, persų
šerm
‘gėda’, tadžikų
šarm
. A. Torpas - su s. norv.
harmr
‘skausmas’. J. Pokornas iš šaknies *
ker
(*
ker-no
, *
kar-men
, *
kor-mo
) kildina: 1) lie.
širmas
, la.
sirms
, lie.
šarmà
, la.
sarma
; lie.
šermuõ
,
šarmuonỹs
,
šermuonė̃lis
, la.
sermulis
. Bet nėra slavų atliepimų. 2) lie.
šer̃kšnas
‘šviesiai pilkas’,
šerkšnýti
, (bet nenurodytas
šarmóti
), la.
serksns
,
serns
,
sersna
‘šerkšnas’, s. sl.
срљнъ
‘margas, raibas’, s. r.
сереный
‘šviesiai pilkas’, r.
серён
‘šerkšnas, šarma’, le.
szron
(iš
śrzon
[69]. Larino nuomone, tarp s. sl.
срамъ
, iran.
šarm
, germ.
harm(a)
ir lie.
šarmà
, la.
sarma
, lie.
šer̃kšnas
, la.
sersna
, s. sl.
срљнъ
, r.
серён
, arm.
sarn
yra ryšys. Neįtikėtina, kad lie.
šarmà
, žem.
šar̃mas
neturėtų slavų atitikmenų. Fonetiškai lie.
šarma
atitinka sl.
срамъ
, paaiškinimo reikalauja tik pirminis nesutapimas. Bet, pvz.,
šerkšnà
~
šer̃kšnas
,
jáuja
~
jaujas
,
gumba
~
gum̃bas
ir t. t. Pirminė
срамъ
(
сором
) reikšmė ‘šaltis’, baltų - šarma, šerkšnas [70].
Šaltinis:
Ларин 1977a
, 69–70
Antraštė:
šarmà
Straipsnelis:
*
Ćarmā
‘Reif’ lytyje lie.
šarmà
(4) : s. isl.
hrīm
n., poetiškai
hrīmi
m., s. ang., s. saks.
hrīm
m. ‘šarma’ iš pragerm. n
n-
kamieno: ide. *
k̂ér-mn̥
, Gen. Sg. *
k̂rih-mén-s
, Inst. sg. *
k̂rih-m-óh₁
[…], prie kurio *
k̂ór-ma-h₂
[…].
Šaltinis:
Rasmussen 1989
, 181
Antraštė:
šarmà
Straipsnelis:
Armėnų
saṙn
,
saṙin
‘ledas’,
saṙnum
‘sušąlu’. [Lit.: Hübschmann AGI 488; Walde-Pokorny I 409; Meillet Esquisse² 30; Pokorny 573 t.; Adjarian VI 97]. Šio žodžio atitikmenys yra germ. (s. isl.
hjarn
‘sukietėjęs sniegas’, galbūt s. v. a.
hornunc
‘vasaris’⁷⁸ [⁷⁸ pasak Kluge-Götze¹⁵ 329 veikiau sietinas su
horn
‘kampas’ – kaip ‘sutrumpintas mėnuo’]), bl. (lie.
šarmà
‘Reif’), sl. (r.
серёнъ
‘sušalęs ’, s. le.
śrzon
, le.
szron
‘šerkšnas’), galbūt ir s. i.
śiśiraḥ
‘šaltas⁷⁹ [⁷⁹ nurodyta Meillet’o, Walde-Pokorny I 429 skiria
śiśiraḥ
prie *
kel-
‘šalti, šaltas’, kuri glūdi av.
sarəta-
‘šaltas’, lie.
šąlù
,
šálti
, s. isl.
hela
‘šerkšnas’ ir kt.]. […] [330] […] Jei, kaip ir Schulze, Kl. Schr., 113, žodžius, reiškiančius ‘šaltis, šerkšnas’ kildinsime iš spalvos šaknies *
k̑er-
pilkai spalvai (pilkai balta šerkšno spalva) […], čia dar reikia pridurti alb.
thjermë
‘pilkas’, lie.
šir̃vas
‘grau, blaugrau’, reto-rom.
carmún
‘žebenkštis’ […], s. v. a.
harmo
‘šermuonėlis’.
Šaltinis:
Solta 1960
, 329–330
Antraštė:
šarmà
Straipsnelis:
Originalią r. žodžio
срам(ъ)
etimologiją pasiūlęs B. A. Larinas⁴⁰ [⁴⁰ Б. А. Ларин,Из славяно-балтийских лексикологических сопоставлений. – Вестник ЛГУ, 1958, 14, вып. 3, 150–158] semantiškai analizuoja, viena vertus, pavyzdžius
мраз
,
мороз
–
мразь
,
мерзкий
,
стуз
,
стужа
–
стыд
,
стыть
–
(по)стылый
. Kita vertus, Larino etimologija realizuojama siejant r.
срам(ъ)
su lie.
šarma
‘иней’, kuris išlaikė archaiškesnę reikšmę negu r.
срам(ъ)
.
Šaltinis:
Откупщиков 1974
, 19
Antraštė:
šarma
Straipsnelis:
K. Liukkoneno siūlomos naujos geros suomių kalbos baltizmų etimologijos: […] suo.
harmaa
ir
härmä
, plg.
šarma
(~
širmas
) […].
Šaltinis:
Nilsson 2001
, 190
Antraštė:
šarmà
Straipsnelis:
žr.
šarmas
Šaltinis:
Koivulehto 2004
, 297
Antraštė:
šarmà
Reikšmė:
frost
Straipsnelis:
[Aptariami ide. ERU-/RŪ- struktūros šaknų atitikmenys uraliečių kalbose:] Rasmussenas (
Morphophonemik
, 1989, 96, 102) rekonstruoja *
k̑erHi̯
- ‘frost’, plg. lie.
šarmà
‘t. p.’ (< *
k̑or-mo
- < *
k̑orHi̯-mn-o
-), s. isl.
hrím
‘t. p.’ (< *
k̑riH-mo
-). Alternatyvaus paaiškinimo nerasta.
Šaltinis:
Hansen 2011
, 217
Antraštė:
šarma
Straipsnelis:
Suomių kalbos baltizmuose esama ir priešakinio vokalizmo variantų: suom.
härmä
‘šarma’ iš *
šarma
/ *
šärmä
< bl.
šarmā
.
Šaltinis:
Liukkonen 1994
, 90
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas