Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
šauti
.
Rezultatai
Antraštė:
šáuti
Straipsnelis:
Germ.
skeut-a-
‘šaudyti, šauti, schießen’ (s. isl.
skióta
‘šauti, stumti, schieben’, s. ang.
scēotan
‘t. p.’, s. fryzų
skiata
‘t. p.’ [417], s. v. a.
skiozan
‘šauti, mesti, sviesti’, v. v. a.
schiezen
) turbūt siejasi ne su
sqeud-
‘skubėti, skubintis, ginti, varyti’, o su tik bl. kalbose esančia šaknimi *
sk̑eu-
‘schießen, eilen’, plg. lie.
šáuju
(
-nu
),
šauti
‘paleisti šaudmenį, greitai lėkti’. Sunkiau pasakyti, ar čia skirtinas s. sl.
isunǫti
‘ištraukti, išsiimti (ginklą)’,
sovati vьnъ
‘überschäumen’.
Šaltinis:
Seebold 1970
, 418
Antraštė:
šáuti
Reikšmė:
laufen etc.
Straipsnelis:
K. Liukkoneno siūlomos įvairaus įtikimumo naujos suomių kalbos baltizmų etimologijos: […] suo.
hauki
‘pike, Hecht’. Viitso ir Koivulehto siūloma slaviška etimologija pagrįstai atmetama. Liukkoneno siūlymas < bl. *
šaukē
remiasi veiksmažodžiu
šáuti
‘laufen etc.’, tačiau nėra paliudyta tai pagrindžiančio baltiško žodžio. Daug vietos skiriama mėginimui įrodyti, kad afiksas
-k-
dažnai pasitaiko ir kituose baltų gyvūnų pavadinimuose. Neminima kita nauja suo.
hauki
etimologija: Nilsson 1995 […].
Šaltinis:
Nilsson 2001
, 187
Antraštė:
šáuti
Straipsnelis:
[Aptariami ide. priebalsių *
sk̑
grupės žodžiai baltų-slavų kalbose:] Lie.
šáuti
,
šáuna
/
šáuja
, s. sl.
sovati
,
sovajǫ
yra neaiškios kilmės. Sąsaja su s. isl.
skjóta
, s. ang.
scēotan
‘shoot’ arba su go.
skewjan
‘eiti’, s. isl.
skæva
‘eiti, skubėti’ yra nepatikima.
Šaltinis:
Villanueva Svensson 2009a
, 9
Antraštė:
šáuti
Straipsnelis:
[Aptariami skitų skoliniai slavų kalbose; pateikiami spėjami skoliniai (su
t
< skitų
θ
= s. persų
θ
= av., oset., sl.
s
, s. i.
ś
, lie.
š
< ide. *
k'
) iš skitų į slavų kalbas, taip pat iš dalies į baltų ir germanų] Sl. *
otava
‘zweites Heu, Grummet’ < skitų *
aptāvā
- < *
abi-θāvā
-; tai yra skitų substratas pas sarmatus-alanus * (
abi
-/
vi-
)
θāv
-, plg. ide. *
(s)k'ē̆u
- (lie.
šáuti
, sl.
sovati
,
sujǫ
‘stoßen, schieben’, *
sudlica
‘Wurfspieß’, s.-kr.
usov
‘Lawine’). Čia, nepaisant jo neaiškaus -
l
-, turbūt taip pat lie.
atólas
‘Grummet’.
Šaltinis:
Лома 2000
, 344
Antraštė:
šáuti
Straipsnelis:
Lie.
au
baltarusių šnektose yra davęs ir atliepą
у
, pvz., lituanizmas br.
шу́нуць
‘užpulti, užgriūti, užlėkti’, giminingas br.
адшу́нуць
‘nubėgti’, kildinamas iš lie.
šáuti
.
Šaltinis:
Grinaveckienė, Mackevič 1989
, 77–78
Antraštė:
šáuti
Straipsnelis:
[Aptariama bl. ir sl. kalbų pirminių veiksmažodžių, kurių ide. šaknies baigmuo *
˚eu
-, *
˚eHu
-, *
˚euH
-, aktyvinių prezensų ir aoristų raida, žr. Villanueva Svensson 2011, 317ff.] Pradžios dėmens palatalizacija nurodo pirminį pamatinio laipsnio
i̯e
/
o
-prezensą ir / arba pamatinio laipsnio aoristo-bendraties kamieną. Kur palatalizacijos nėra – ten pamatinio laipsnio tematinis prezensas, nulinio laipsnio prezensas arba nulinio laipsnio aoristo-bendraties kamienas. Lie.
šáuti
,
šáuja
,
šóvė
(trm.
šãvo
/
šãvė
), la.
šaũt
(
saũt
),
šaũju
,
šãvu
(
ē
) ‘šauti, stumti’; sl. *
sova̋ti
, *
sova̋jǫ
‘stumti’ (s. sl.
sovati
,
sovajǫ
, slov.
suváti
/
sováti
,
súvem
/
sújem
, s. č.
suvati
,
suju
, r.
sopvat̕
,
sujú
) pratęsia bl.-sl. paradigmą su pamatinio laipsnio aoristo-bendraties kamienu, tačiau jų kilmė iš ide. aoristinės šaknies abejotina. Lie. trm. pret.
šãvo
reikalauja baltų priešistorės tematinio prezenso *
śau̯-e/o
-. Tikėtina, kad ikislavinė paradigma *
sovati
, *
sove
paremta bl.-sl. prezenso kamienu *
śau̯-e
-, inf. *
śi̯au̯-tei
-, aor. *
śi̯ā́u(-s)-t
, žr. Vaillant 1966, 207.
Šaltinis:
Villanueva Svensson 2011b
, 215
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas