Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: šeivamedis.

Antraštė:

šeivãmedis

Straipsnelis:

Rekostruoti ide.*ə₂k̑þéwā f. ‘šeivamedis, elder’, mano nuomone, įgalina gr. ἀκτέα f. ‘šeivamedis’, taip pat ἀκτεός (m.) (lo. acte skolinys iš graikų kalbos), armėnų hacʿi ‘uosis’, dakų σέβα, seva f. ‘šeivamedis’, jotv. sjałe ‘Sambucus nigra’ bei lie. šeivã-medis, šeĩv-medis ‘toks krūmas su juodomis ar raudonomis uogomis (Sambucus)’. Tikėtina, kad šiai žodžių šeimai priskirtini ir besanų (Bessan) kalbos ἀσᾶ, alb. ashë ‘Ilex aquifolium, Tussilago farfara’ [201]. Iki šiol gr. ἀκτεά neturi etimologijos, o mūsų siūlymas gr. lytį kildinti iš ide. *ə₂k̑þéwā ‘šeivamedis’ nesukelia nei fonologinių, nei semantinių keblumų (gr. leksema atrodo esanti svarbiausias ide. prolytės atspindys). Šiaip jau armėnų hacʿi ‘uosis’ lingvistų yra gretinamas su germ. *askaz/*ashiz ‘uosis’ (s. isl. askr ‘uosis, jo ūgliai, atžalos, laivas’, [ ir kt. pvz.]), alb. ah (< ide. *oskos f. ‘uosis’) indoarijų *oṣká- ‘tam tikras lapuotis medis’ (s. i. okṣá- ‘medis Ebaeocarpus ganitrus’) bei gr. ὀξέα f. ‘bukas’ (Pokorny 1959, 782 [ir kt. autoriai]). Toks siejimas nepamatuotas dėl armėnų žodžio šaknies balsio a bei priebalsio cʿ (pastarasis kilęs iš priebalsių grupės, kurioje slypi ir ide. *k̑; ide. uosio pavadinime regime velarinį priebalsį *k, plg. alb. ah ‘uosis’ [202]. Kitaip sakant, armėnų hacʿi ‘uosis’ negali remtis ide. *oskéwā (plg. gr. ὀξέα ‘bukas’, kur -sk- > -ks-), nes iš tokios ide. prolytės lauktume armėnų *oši ar *uši, todėl armėnų hacʿi pamatu laikytina mūsų siūloma ide. *ə₂k̑þéwā (*ə₂k̑þéwos); retą priebalsių grupę -k̑þ- regime ir kituose senuose ide. žodžiuose, pvz. ide. *Hr̥k̑þos ‘lokys’ (gr. ἄρκτος, armėnų arǰ < *arcʿ; ir kt. pvz.). Gr. žodžio (ἀκτεά) pardžios ἀ- bei armėnų ha (jeigu h yra antrinis) gali atspindėti ‘protetinį balsį’ *ə₂, kuris pasitaiko kituose [203] ide. lapuočių medžių ir augalų pavadinimuose, pvz. gr. ἀσπάραγος, atik. ἀσφάραγος m. ‘ūglys, atžala’ bei ‘stone sperage, Asparagus acutifolius’, s. i. sphūrjaḥ m. ‘augalas Diospyros embryopteris’; av. spərəγa- ‘(šakutės ir pan.) dantis, (šakių) virbalas’, Wakhi sprag ‘gėlė’; lie. spùrgas m. ‘atžala, ūgis, daigas, pumpuras’(visos pastarosios lytys remiasi ide. *ə₂spr̥h₂gos m. ‘atžala, daigas’ [204]. Su gr., armėnų leksemomis ‘šeivamedis’ giminiška jotv. lytis sjałe ‘Sambucus’ (eil. ‘bez’)⁷ [⁷ Z. Zinkevičiui [in Balto-slav. issled. 1983 (1984) 18] jotv. sjałe (48 eil. ‘bez’) reikšmė neaiški, nes bez galima suprasti kaip prielinksnį ‘be’ ir daiktavardis ‘šeivamedis’. Šio autoriaus nuomone, jotv. žodis esąs iškraipytas. Šiems . Zinkevičiaus argumentams pritarti nėra rimto pagrindo. Jotv. sjałe žodynėlyje įrašytas šalia kitų medžių pavadinimų: jotv. puse ‘pušis’ (49 eil.) [ ir kt. pvz.]. Man nekyla kokių abejonių, kad . sjałe reiškia ‘Sambucus nigra’]. Jotv. sjałe gali atspindėti bl. *šewē f. (bl. *e > jotv. ’a [rašoma ja, plg. jotv. pjarkus (t. y. p’arkus) ‘pagonių dievas’ < bl. *Perkūnas] (205); bl. fonema w jotv. kalboje virsta ł [ł] (pvz. u diftonguose) – štai kodėl užrašyta: jotv. cauta ‘kaltė, nuodėmė’ (žodis ‘wina’) vietoj *kalta, plg. lie. kaltė ‘nuodėmė’ (čia e- kamienas yra antrinis ir abi lytys iš bl. *kaltā [ir kt. pvz.]. Mano nuomone, jotv. žodis, reiškiąs ‘Sambucus nigra’ neatskirtinas nuo lie. ‘šeivãmedis’ [šiek tiek abejonių kelia lie. lyties dvibalsis ei, galimas aiškinti liaudies etimologiją (t. y. ‘skylėtas medis’, plg. lie. kiáur-medis, ang. hollow-tree, s. v. a. holun-tar – visų reikšmės ‘šeivamedis’), atsiradęs dėl panašumo su lie. šeivà ‘vamzdis, pypkė, dūdelė’]. Pabrėžtina, kad bl. kalbose dažnai pasigendame ‘protetinio balsio’, pvz. lie. bruvis, la. bruvs ‘antakis’ < *ə̯₃bhrūs f. ‘t. p.’, plg. gr. ὀφ̸ρῦς f. ‘antakis’. Jeigu manysime, kad dakų lyčiai σέβα, seva ‘Sambucus nigra L.’, kurią mini I m. e. a. Dioscuridas Medicas, trūksta ‘protetinio balsio’ ə₂-, tai pastaroji irgi gali būti ide.; prolytės *ə₂k̑þéwā f. atspindys [206]. Dakų σέβα mėginta [žr.: Detschev, D. (1957), Die thrakischen Sprachreste, Wien, 559; Pokorny, IEW, 1959, 592 (ir kt. autoriai)] ir kitaip etimologizuoti, bet tie bandymai susiduria su semantiniais ir fonologiniais sunkumais. Kiek man žinoma, antikos šaltinuose yra išlikusi tik viena glosa, kuri šiaip jau priskiriama besanų kalbai, ἀσᾶ (< *ἀσέα), t. y. ἀκρόφυλλον ‘asiliuko, arkliuko koja, pėda; Tussilago farfara’. Pastaroji glosa aiškiai siejasi su alb. ashë ‘asiliuko, arkliuko koja, pėda; Ilesc aequifoluim’ ir toks atitikimas yra stebėtinas ir fonetika, ir semantika. Atrodo, kad ir besanų, ir albanų lytys remiasi ide. *ə₂k̑þéwā ‘šeivamedis’ (semantinis pokytis ‘Sambucus nigra’ > ‘Ilesc aequifoluim’ > ‘Tussilago farfara’ nekelia abejonių) [207].

Šaltinis:

Witczak 1992, 201–208

Antraštė:

šeĩvãmedis

Reikšmė:

Sambucus spp.

Straipsnelis:

žr. šeiva

Šaltinis:

Gliwa 2008b, 41–60