Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
šeškas
.
Rezultatai
Antraštė:
šẽškas
Straipsnelis:
Manome, kad av.
dužaka-
‘ežys’ [231]…[232] remiasi arijų *
ǰaǰh-
(ar *
ǰhaǰh-
+
-aka-
, todėl Šulcės (Schulze, KZ 45, 1913, 96) siūlymas av. leksemą sieti su lie.
šeškas
ir dėl fonetikos, ir dėl semantikos skirtumo yra pernelyg abejotinas.⁸ [⁸ Nors paveikti Šulcės autoriteto Walde-Pokorny ir netgi Pokorny autoriai ir rekonstruoja abejotiną ide. *
g(h)egh-
, leidinyje Kleine Schriften 1933, 630 esanti pastaba iškelia semantikos neatitikimą. Plg. dabar Fraenkel, Lit. etym. Wrtb. II, 1965, 77: čia pateiktai etimologijai, besiremiančiai vidine bl. kalbų rekostrukcija, teiktina pirmenybė.
Šaltinis:
Szemerényi 1977
, 231–233
Antraštė:
šẽškas
Straipsnelis:
[Priminsiu tuos le. kalbos baltizmus (žr.: Лаучюте Ю. Словарь балт. в сл. яз. Л., 1982), kurie le. kalbos tekstuose vartojami rečiau:]
szeszek
‘šeškas’: lie.
šẽškas
(Otrębski, JP XVI, 1931, 83; Zdancewicz, LP VIII, 1960, 349: le.
šeška
(Urbutis, Baltistica V (2), 1969, 155–156).
Šaltinis:
Safarewicz 1983
, 351
Antraštė:
šẽškas
Straipsnelis:
Lie.
šẽškas
(ir
šeškà
,
šẽškus
), la.
sȩsks
(ir
sȩska
,
sȩskus
) yra -
(s)k
- vedinys iš veiksmažodinės šaknies
šeš
-: lie.
šešti
,
šeša
‘be priežasties pykti, priekabių ieškoti, krimsti’ Tauragnai,
šešus
‘piktas, priekabių ieškantis’ Tauragnai,
šešùlė
‘liežuvininkė, paskalų nešiotoja’ Nočia,
šãšas
‘plutelė, susidariusi žaizdos ar opos paviršiuje; votis, skaudulys; niežai’, la.
sass
‘Schorf auf einer halbverheilten Wunde; die Krätze’ (plg. lie.
šàškus
,
šãškius
,
šãškis
‘nušašėlis’,
šãškė
‘nušašėlė’ :
šàšti
‘šašais aptekti’;
šlàpkus
‘kas šlapias’ :
šlàpti
). Turinio segmentai ‘pykti, piktas’ ir ‘šašas; votis’ yra giminingi ir galėjo atsirasti iš ‘pūti, gesti; smirdėti’. Plg. toliau hidronimus la.
Šešùpė
, la.
Sesava
,
Seseve
‘purvina, smirdanti upė’.
Šaltinis:
Karaliūnas 1970d
, 209–211
Antraštė:
šẽškas
Straipsnelis:
[Straipsnyje aptariami dabartinės baltarusių kalbos lituanizmai]. Br.
шашо́к
(kilm.
шашка́
) ‘šeškas’ БРС 1022, РБС 746, ГВ 81; ta pačia reikšme r. trm.
шешо́к
Dalis ТС IV 631; le. trm.
szeszek
SJP VI 610, Turska Wilno... I 224, Otrembskis JP XVI 83 (ir
szaszek
,
szaszok
), GJL I 69,
szeszka
Zdancevičius LP VIII 349; dar plg. Jablonskis LŽ 355. Iš lie.
šẽškas
, žr. Karskis Б 135, Būga RR II 618, Blesė StB V 19, Fasmeris REW III 395 t.; baltizmu laikomas ir vepsų
hähk
‘audinė’.
Šaltinis:
Urbutis 1969b
, 155–156
Antraštė:
šeškas
Reikšmė:
iltis
Straipsnelis:
[158] Toivonenas vepsų žodžio
hähk
tikslių atitikmenų rado ne tik čeremisų, bet ir samojedų kalbose: čer.
ša.škə
,
βüt-śaśkə
‘ūdra’ [ir kt.], samoj.
töt, töt
,
töte
,
töüt,t’ä’
, XVIII a.
tjaedt
‘ūdra’. Iš čeremisų šis žodis pateko į kai kurias tiurkų kalbas. Remdamasis šia medžiaga Kalima baltų žodį lie.
šeškas
, la.
sesks
laikė skoliniu iš finų prokalbės. Palaikydamas šią nuomonę pateikiu ekstralingvistinių duomenų. [159] Nors šeškas dabar įsitvirtinęs visoje Europoje, istoriškai įrodyta, kad įvairiais laikais dėl klimato šiltėjimo jis kėlėsi iš rytų į vakarus. Paskutinis įrodytas kėlimasis prasidėjo po 1860 metų, ankstesnis vyko veikiausiai XIII amžiuje, o labai ankstyva, dar prieš mūsų laikų pradžią, šeško invazija į vakarus nevisai išsiskyrusiems rytų baltams turėjo atnešti fin. *
šäškä
pavadinimą, taigi lie.
šeškas
, la.
sesks
tikriausiai yra senasis finizmas.
Šaltinis:
Kiparsky 1972
, 158–159
Antraštė:
šẽškas
Straipsnelis:
[aptariama praslavų *
ch
genezė.] Prasl.
ch
- (< *
k̑
) :
g/g̑
priklauso ir izoliuotas luž. aukšt. žebenkšties pavadinimas
kohlica
(prasl. tarm. *
kog-l-ica
), laikytinas lužicų dialektizmu, kuris susijęs su lie.
šẽškas
, la.
sesks
, taip pat kaip ir s. i.
kaśa-
m.,
kaśīká
f.
Šaltinis:
Schuster-Šewc 2000
, 30
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas