Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: šlakas.

Antraštė:

šlãkas

Straipsnelis:

žr. šlėkti

Šaltinis:

Чемоданов 1961, 76

Antraštė:

šlãkas

Reikšmė:

Tropfen, Fleck, Kleck

Straipsnelis:

Germanų, baltų ir slavų kalbos turi akivaizdžiai susijusių žodžių, reiškiančių ‘wetness, rain, drop ar pan.’. Germ.: s. isl. slag ‘Nässe (von Regen)’, slegin ‘benetzt’, v. v. ž. slagge(n), norv. slagg ‘Speichel’, švedų slagg ‘Mischung von Regen und Schnee’, s. ang. slōh, v. v. ž. slōch ‘Morast’ (ir kt. pvz.). Baltų: lie. šlãkas ‘Tropfen, Fleck, Kleck’, šlakstýti ‘mehrfach spritzen, sprengen’, šlakė́ti, šlakù ‘tröpfeln’, šlaknóti ‘triefen, gelinde regnen’; šlė̃kti, šlekiù ‘spritzen, Wasser ausschütten’, šlìkti ‘tropfen, tröpfeln, sintern’, šliknóti ‘langsam triefen, gelinde regnen’; la. slaka ir šlaka ‘Anfeuchtung’, slacît ir šlacît ‘naßmachen, besprengen, fein regnen’; šl̡anka ‘Tropfe, Boden der Wasser durchläßt’ (ir kt. pvz.). Slavų: ru. sljakotь, le. śląkwa ‘nasses Wetter, Regen mit nassem Schnee’, śląknąć ‘naß werden’. Jei taikytume įprastus fonologinius dėsnius, reikėtų rekonstruoti „ide. šaknį“ *(s-)k̑lV(n)K-. Aiškių atitikmenų kitose ide. kalbose nėra: av. srask- ‘triefen, abtriefen von; triefregnen’, arm. srskel ‘besprengen’ [iranėnų skolinys] kila iš *sresk-, kas nesidera su šiaurės ide. kalbų formomis; lie. šlãpias ‘wet, humid’ (Fraenkel 1002) baigiasi kitu priebalsiu. Tačiau yra rimto pagrindo abejoti, ar ši žodžių šeima bendrai yra ide. kilmės. Be ribotos geografinės distribucijos kai kurios šio lizdo žodžių formaliosios problemos gali būti interpretuojamos kaip tipiški „šiaurės europiečių“ substrato bruožai: 1) priebalsinė variacija germanų šaknies gale: *slag-, *slagg-, *slakk- (*slak-?), galbūt *slōx-; 2) fakultatyvinė šaknies nazalizacija latvių ir slavų formose (plg. s. isl. klífa ‘climb’ – ang. climb; lie. dubùs ‘deep’ – dum̃blas ‘marsh’); 3) šaknies balsis a bei germanų abliautas *slaK- – *slōK- (lie. šlė̃kti, šlekiù, šlìkti turėtų turėti antrinį abliautą; sl. *sl(e)nk- taip pat gali būti antrinis arba gali atspindėti kažkokią substratinę kalbos ypatybę). Ne-ide. kalbos, iš kurios pasiskolino germ., bl. ir sl., žodžio forma galėtų būti *šlV(n)K-. Germanai *š- pakeitė į s-, o lietuviai išlaikė kaip š-. Latvių š- šalia s- gali atspindėti vėlyvą to paties šaltinio skolinį.

Šaltinis:

Boutkan 2004, 245–250