Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: žiūrėti.

Antraštė:

žiūrė́ti

Straipsnelis:

žr. matyti

Šaltinis:

Senn 1958, 599

Antraštė:

žiūrėti

Straipsnelis:

‘Spindėjimo’ reikšmių žodžių šeimoms labai dažnai kartu būdingos ir ‘žiūrėjimo, matymo’ reikšmės […] su jau apžvelgtais žodžiais [žvirbti, žvirblis, žvėruoti ir kt.] šakutės pavidalu artimai susiję lie. žvarksóti ‘žiūrėti nustebusiam, (nustebus) spoksoti’ žvirksoti ‘žirksoti’, tačiau dabar ‘žiūrėjimo’ reikšmių atstovai paprastai atsiskiria ypatingu nykstamojo balsių kaitos laipsnio šaknimi, plg. žiurksoti ‘žiūrėti akis pastačius …’, žiùrstelėti, pra-, su-žiurti; žiūrėti ir kt.

Šaltinis:

Urbutis 1983, 165

Antraštė:

žiūrė́ti

Straipsnelis:

iš ide. *g̯̑er-, *gu̯erə kilę s. i. jūrṇ̣̇́ ‘kaitra, karštis’, jválati ‘žėrėti, spindėti’, jvalach ‘liepsna’, sl. зы́рить ‘žiūrėti’, la. zvêruoti ‘žėrėti, degti’ ir lie. žiūrė́ti [38] sl. зы́рить ir lie. žiūrė́ti esamajame laike yra i-kamieniai. Skiriasi infinitivai: lie. ē-kamienis, sl. i-kamienis. Ankstesnis buvo ē kamienas (plg. sl. *viděti, *sъmotrěti, *ględěti, zьrěti ir lie. žėrė́ti, kuris giminingas sl. *zьrěti. Pirminė reikšmė – ‘žėrėti’, ‘spindėti’ → ‘žiūrėti’. Sl. ir bl. e-kamienuose ilgi *ū, *īsutinkami dažnai (plg. sl. *kypěti, *kysěti, *stydeti, *slyšati ir ypač *viděti; lie. tylė́ti, dūsė́ti, stovė́ti, dėvė́ti.

Šaltinis:

Варбот 1974, 39

Antraštė:

žiūrė́ti

Straipsnelis:

[Šių bl.-sl. tarminės leksikos izoglosų žodynai nėra užfiksavę:] R. trm. зы́рить atitinka la. žūrêt ‘daug gerti, šlapintis, lieti, pilti; staugti, kaukti’ (r. kalboje – ‘rėkti, šaukti’) bei lie. žiūrėti. Čia galima paminėti r. trm. зыркий = lie. žiūrùs ‘akylas’ [196] (pastarasis priklauso gausingai bl.-sl. atitikmenų grupei, plg. сладкий – saldùs [ir kt.]).

Šaltinis:

Откупщиков 1984 (1986)b, 196–197

Antraštė:

žiūrė́ti

Straipsnelis:

[Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti baltų kalbų vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžti, pirma, ide. komponentą [t. y. archajiškas leksemas, reikšme ir forma sutampančias su giminiškų kalbų pavyzdžiais] ir, antra, naujus elementus [t. y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradus baltų-slavų epochoje bei atskiros baltų kalbų raidoje.] Žiūrėti. Lietuviai turi du veiksmažodžius: 2) naujadarą žiūrė́ti, žiūriù, 3 a. žiū̃ri, plg. la. zvêrs ‘žėrintis, blizgantis’ (greta žûrêt ‘mirksėti’) bei giminišką s. sl. zьrěti, s. le. źreć (*g̑u̯er-/*g̑ur-).

Šaltinis:

Smoczyński 1982, 236

Antraštė:

žiūrė́ti

Straipsnelis:

„jotvingių“ zurdit ‘matyti’ iš baltų *žurti ‘(probėgomis) žvilgtelėti’ (lie. pražiùrti = praregė́ti ‘pradėti matyti, pražiūrėti’) paraleliai formoms su -ēti (lie. žiūrė́ti, la. žiūrēt ‘(slapta) žiūrėti’) visai galimas iteratyvas su -dīti: *žurdīti > ‘jot.’ zurdit [zurdīt].

Šaltinis:

Карулис 1985 (1987), 139

Antraštė:

žiūrė́ti

Straipsnelis:

Lie. žiūrėti giminiškas la. zvērs ‘švytėjimas’, zvēruot ‘gleam, spindėti’ ir t. t. Plg. vok. a. blicken ‘žiūrėti’ kartu ir ‘spindėti, žėrėti’ < v. v. a. blicken, s. v. a. blicchen ‘žėrėti, spindėti, šviesti’, šalia daikt. v. v. a. blic ‘žaibas, spindesys’.

Šaltinis:

Buck 1949, 1044

Antraštė:

žiūrė́ti

Straipsnelis:

[Aptariami baltizmai čekų kalboje.] Su lie. žiūrė́ti, turinčiu papildomą reikšmę ‘крыва, коса глядзець’ siejama silez. šurý ‘касы, касавокi’, ‘крывы, няроўны’, valaš. šurit‘‘рабiць што-небудзь крыва, напрыклад, рэзаць’.

Šaltinis:

Лучыц-Федарэц 2003, 297