Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
aiškus
.
Rezultatai
Antraštė:
áiškus
Reikšmė:
klar, hell
Straipsnelis:
[Pateikiame aptarti naujas etimologijas, į kurias ЭССЯ neatkreiptas dėmesys:] 1. r.
я́сный
‘šviesus, aiškus’, le., luž. ž., a.
jasny
‘t. p.’, s. č.
jasný
greta
jastný
. Sl. leksema dėl lie.
áiškus
‘hell’ klaidingai rekonstruojama kaip
ěsьnъ
resp.
ěsknъjь
. Etimologiškai analizuojant pastarąją reikia atsižvelgti į s. č. lytį, rodančią, kad r.
я́сный
ir kt. pirmiausia giminiški su slovk.
jastrit’
‘šviesiai, aštriai žvelgti, hell, scharf blicken’, kuris remiasi šaknimi
*(j)ast-r
[828]. Etimologizuojant šią sl. lytį, teigiama
*ě > ja
kaita, kuri prasl. nėra aiški ir todėl galime rekonstruoti tik prasl. leksemą
*astnъjь
resp.
*(j)astnъjь
. Atitinkama
ě
vok. sl. lytimi laikytina luž. ž.
jĕsny
‘greitas, vikrus’ bei
jěsćija
‘netrukus, greit’ (<
*(j)ěstnъjь
,
*(j)ěstno
). Priebalsių grupė
-stn-
vėliau, išskyrus č. lytį, supaprastėja į
-sn-
.
Šaltinis:
Schuster-Šewc 1975
, 828–829
Antraštė:
áiškus
Reikšmė:
klar, deutlich
Straipsnelis:
[Pateikiame aptarti naujas etimologijas, į kurias ЭССЯ neatkreiptas dėmesys:] 1. r.
я́ска
1. ‘ryški žvaigždė’, 2. ‘Schneewiesel, Mustela nivalis’, luž. ž.
jašćiś
‘*akinti, žibėti, žėrėti’, s. le.
jaszczyć
‘*t. p.’, pasenęs ir trm. le.
jaskra
1. ‘kibirkštis’, 2. ‘akių liga, glaukoma’. Pateiktos lytys nuo pirmojoje šio straipsnio dalyje (1) suminėtų pavyzdžių skiriasi šaknies plėtikliu (
*a[s]-t-r-
:
*a[s]-k-r-
). Panašiai skambantis lie.
áiškus
‘hell, deutlich’ skiriasi – kaip ir lie.
aistrà
‘Leidenschaft’ – nuo aptartų sl.
as
formų savo vokalizmu (ide.
*ois-
), kurį atitinka luž. ž.
jěsny
. Prie bl. pavyzdžių jungiasi r.
искра
‘kibirkštis’ (<
*iskra
) bei luž. ž.
škra
‘t. p.’.
Šaltinis:
Schuster-Šewc 1975
, 829
Antraštė:
áiškus
Reikšmė:
klar, deutlich
Straipsnelis:
žr.
iškus
Šaltinis:
Puhvel 1982
, 182
Antraštė:
áiškus
Reikšmė:
gerai matomas, šviesus, giedras
Straipsnelis:
Het. lytyje
asara-
,
esara-
‘baltas, ryškus, šviesus’ [206] (<
*esra
;
a
čia yra įterptinis) regime priesagą, aptinkamą ir kitų ide. kalbų (ypač sl.) būdvardžiuose, spalvų pavadinimuose, pvz., het.
antara-
(žr. ten) <
*m̥d(h)-ró-
‘mėlynas, žydras’ ar
*rudh-ró-
‘raudonas’. Tikėtinas
*esra-
<
*ays-ro-
galimas lyginti su s. bažn. sl.
jasnŭ
‘aiškus, ryškus’ <
*(j)ěsnŭ
<
*ays(k)-no-
,
iskra
‘kibirkštis’, lie.
áiškus
,
iškùs
‘gerai matomas, šviesus, giedras’, kur het.
e/i
<
*ai
, plg.
ekt-
,
ikt-
<
*ayk̑-t-
.
Šaltinis:
Puhvel HED
, 206–207
Antraštė:
áiškus
Reikšmė:
gerai matomas, šviesus, giedras
Straipsnelis:
aš manau, kad s. bažn. sl.
iskati
reprezentuoja
*ai
virtimą po priešakinio balsio, tuo tarpu kai refleksas po užpakalinio balsio yra žodžiuose
jasnъ
‘aiškus’, lie.
áiškus
.
Šaltinis:
Kortlandt 1979
, 268
Antraštė:
áiškus
Reikšmė:
ryškus, atskiras, ramus, tykus, giedras
Straipsnelis:
žr.
aisus
Šaltinis:
Karaliūnas 1992b
, 217–221
Antraštė:
áiškus
Reikšmė:
ryškus, atskiras, ramus, tykus, giedras
Straipsnelis:
Anot Puhvelo [HED, 206t.], het.
a/esara-
kyla iš ide.
*ais-
(t. y.,
*Hais-
,
*His-
), kaip kad lie.
áiškus
/
ýškus
etc. Bet šis pastarasis kyla iš ide.
*Haisk-
[Pokorny IEW, 16–17] – Puhvelo lyginimas atrodo esąs netikslus.
Šaltinis:
Kaiser, Shevoroshkin 1985
, 389
Antraštė:
áiškus
Reikšmė:
ryškus, atskiras, ramus, tykus, giedras
Straipsnelis:
Priimdamas het.
antara-
‘mėlynas, žydras’ gretinimą su č.
modrý
, le.
modry
, s.-kr.
modar
, kildinamais iš
*m̥d(h)ró-
(Puhvel HED, 78), Puhvelas analogišką priesagą įžiūri
*rudh-ró-
> sl.
*rъdrъ
‘raudonas’ […], ir het.
a/ešara-
‘baltas, blizgantis’ : sl.
*(j)ьskra
, lie.
áiškus
(Puhvel HED, 207).
Šaltinis:
Иванов 1985 (1988)
, 173
Antraštė:
áiškus
Reikšmė:
ryškus, atskiras, ramus, tykus, giedras
Straipsnelis:
Č. adj.
jasný
(s. č.
jastný
‘aiškus’) iki šiol buvo kildinamas iš
*ěs-k-
, manant, jog prasl.
ě
=
i̯a
(plg. Sławski, SEP I, 517, kuris rašo: „[…] Prasl.
*ěsnъ
≤
ěsknъ
≤
aisk-no
, ta pati šaknis slypi ir
jaskra
, ukr.
jáska
‘visa, kas blizga, žvaigždutė’. Atmetus priesagą
-no-
, tikslus atliepinys yra lie.
áiškus
“. Mano nuomone,
ě
≥
i̯a
kaitos praslavų kalboje nėra buvę. S. č.
jastny
[prasl.
*(j)astnъ
] sietinas su slovk.
jastrit’
‘greitai žvilgtelėti’,
jaster
‘skubus žvilgsnis’ [ir kiti pavyzdžiai]; čia skiriasi ir luž. ž.
jatšy / jastry
, kašub.
jastrë
‘Velykos’. [78] Pateiktuose sl. kalbų pavyzdžiuose slypi šaknis
jas-
, kuri be
-t-r-
, gali būti išplėsta ir determinantu
-k-r-
, plg. r.
яска
‘ryški žvaigždė’, le.
jaskier
‘Ranunculus acer’,
jaskry
, s. le.
jaszczyć
, le.
jaskólka
‘kregždė’ (dėl semantikos žr. tekste). Taigi lie.
áiškus
ir sietinas su minėtais sl. žodžiais, išplėstais
-k-
, o ne su
jasny
. Sl. žodžius, išplėstus
-str-
, atliepia lie.
aistrà
‘namiętność’ (plg. Fraenkel LEW, 3, nors taip jau drąsiai lie.
ai
gretinti su prasl.
ja-
, kurio
i̯
atsiradęs vėliau, negalime.
Šaltinis:
Schuster-Šewc 1976
, 78–79
Antraštė:
áiškus
Reikšmė:
ryškus, atskiras, ramus, tykus, giedras
Straipsnelis:
Stango (Stang, Ch., Vergleichende Grammatik der baltischen Sprachen, Oslo, 1966) knygos 93 pateiktas siūlymas lie.
áiškus
gretinti su s. bažn. sl.
jasnŭ
yra nepamatuotas.
Šaltinis:
Mann 1970b
, 436
Antraštė:
áiškus
Reikšmė:
ryškus, atskiras, ramus, tykus, giedras
Straipsnelis:
Ide. kalbų žodžiai, reiškiantys ‘aiškus’, dažnai susiję su sąvokomis ‘šviesus’, ‘ryškus’, ‘lyguma’, ‘atviras’, ‘išskirti’, ‘paaiškinti’. Lie.
áiškus
, šalia s. lie.
iškus
, galbūt giminiškos s. sl.
jasno
, s.-kr.
jasan
ir t.t., sl. benros formos pirminė reikšmė – ‘šviesus’.
Šaltinis:
Buck 1949
, 1234
Antraštė:
áiškus
Straipsnelis:
žr.
iškus
Šaltinis:
Puhvel 1982
, 182
Antraštė:
áiškus
Straipsnelis:
Lie.
áiškus
,
éiškus
,
ýškus
‘klar, deutlich’ : s. sl.
jasno
‘licht, klar’ iš *
aisk-no-
.
Šaltinis:
Каралюнас 1966
, 117
Antraštė:
áiškus
Reikšmė:
clear
Straipsnelis:
Lietuvių kalba išlaikė aiškių pavyzdžių, kad
/s/
>
/š/
po
/r/
,
/u/
,
/i/
. Pavyzdys su
/i/
:
áiškus
‘clear’.
Šaltinis:
Prescott 2012
, 429
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas