Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
akėčios
.
Rezultatai
Antraštė:
akė́čios
Straipsnelis:
[Straipsnis apie slavų ‘akėčių’ pavadinimo reliktus.] Ide. epochai rekonstruojamas daiktavardis
*ok̑etā
‘akėčios, daiktas smailiais galais’, paliudytas italikų (lo.
occa
<
*otika
<
*ok̑ita
, keltų (s. kimrų
ocet
, bretonų
oguet
‘akėčios’), germanų (s. ang.
egede
f., s. v. a.
egida
‘akėčios’ <
*ok̑etā
) ir baltų: pr.
aketes
f. pl. ‘akėčios’, lie.
akė́čios
,
ekė́čios
pl., la.
ecēšas
,
ecêkšas
,
ecēša
‘akėčios’, taip pat plg. atitinkamą lie. veiksmažodį
akė́ti, -ju
, la.
ecêt, ecẽju
. Baltų daiktavardis, žinoma, tęsia praformą
*ak̑ēti̯a
; baltiški jos kontinuantai rodo buvusį nereguliarų
*k̑
>
k
vystymąsi,
-ē-
pailginimą antrame skiemenyje (turbūt veikiami veiksmažodžio, plg. lie.
akė́ti, -ė́ju
), taip pat fakultatyvų kitimą
a-e
>
e-e
(tokio pat tipo kaip slavų: rytų sl.
osetь
: le.
jesieć
. Atrodo neabejotina, kad prasl.
osetь
yra reguliarus šalutinės formos ide.
*ok̑eti
kontinuantas šalia baltų
*ok̑ēti̯ā
(<
*ok̑eti̯ā
) ir vakarų ide.
*ok̑etā
. Slavų žodis išsiskiria tematiniu balsiu
-i-
, o baltų čia turi
-i̯ā
(galbūt pridėjus
-ā
prie atitikusio pirminio slavų žodžio
ok̑eti-
), o vakarų ide. kalbos turi
-ā
. [62] [Autorius mano, kad „galima rekonstruoti praslavišką leksemą
*osetь
f. ‘konstrukcija iš pagaliukų, virbų, retai sudėtų išilgai ar kryžiuotai ar supintai’.“ [61]. Autorius taip pat mano slavus turėjus „semantinę kaitą ‘brona’ > ‘konstrukcija iš pagaliukų, virbų’“ [62].]
Šaltinis:
Boryś 1984
, 61–62
Antraštė:
akė́čios
Straipsnelis:
Lie.
akėčios
,
ekėčios
, la.
ecēša
, gr.
ὀξὶνα
, lo.
occa
, kimrų
oged
, s. ang.
egeþe
, s. v. a.
egida
ir t.t. – visi yra giminiški žodžiai ir galbūt < ide.
*ak̑-
, kuri matoma žodžių, kurių reikšmė susieta su sąvoka ‘aštrus’, šaknyse: gr.
ἄκρος
,
ὀξύς
, lo.
acer
ir t.t. Kitose kalbose šią sąvoką žymi žodžiai, siejami su sąvoka ‘kablys’, ‘plėšti’, ‘pjauti’, ‘traukti’, ‘kaplys’, ‘kauptukas’ ir t.t.
Šaltinis:
Buck 1949
, 505–506
Antraštė:
akė́čios
Straipsnelis:
Gr.
ὀξίνα
, atrodo, moteriškos giminės […]. Padarytas iš ide. daiktavardžio ‘akėčios’. Šis įrankio pavadinimas turi labai įvairuojančias formas: lo.
occa
su nelabai aiškia geminata. Keltų kalbose s. galų
oset
, kimrų ir bretonų
oged
bei
og
(iš
*oka
); germanų kalbose s. v. a.
egida
; baltų kalbos turi skirtingas formas: lie.
akėčios
ir
ekėčios
, pr.
aketes
. Ide. prototipas turėtų būti
*oqetā
, graikų kalboje įvyko perdirbimas iš
ὀξύς
, o priesaga įgyta pagal
ἀξῑ́νη
‘kirvis’. Plg. Pokorny IEW, 22.
Šaltinis:
Chantraine DEG
III, 806
Antraštė:
akė́čios
Straipsnelis:
Pr.
aketes
(nom. pl.) E 255 ‘akėčios’: lie.
akė́čios
, s. v. a.
egida
, s. kimrų
ocet
, lo.
occa
ir kita žr. Walde Pokorny I, 31; apie tai žr. dar Specht KZ, LXII, 210.
Šaltinis:
Endzelīns DI
IV (2), 172
Antraštė:
akė́čios
Straipsnelis:
Het.
akkala-
‘vaga’, acc. sg.
akkālan
[brūkšnelis virš balsio žymi, kad čia balsis pakartotas: ka-a = kā], dat. loc. sg.
aggali
[ir kt. pvz.], plg. gr.
ὄγμος
‘vaga’, kuri šiaip jau siejama su ide.
*ag̑-
; plg. panašius pries.
-l-
vedinius: gr.
ἀγέλη
‘banda, gyvulių būrelis’, lo.
agolum
‘piemens lazda’. Tačiau
-kk-
tarsi liudytų ide.
*k
, kuris galbūt slypi
ὄγμος
<
ὀκ-
(kaip ir δεῖγμα < δεικ-). B. Čopas (Lingistica (Ljubljana) 1964, V, 26) čia priskiria lo.
occa
(pastarąją lytį E. Benveniste’as atmeta), gr.
ὀξίνη
, lie.
akė́čios
, korn.
ocet
‘akėčios’ (Pokorny IEW 22). J. Grepinas (Историко филологический журнал, Ереван, 1972, III (58), 221–222) priduria arm.
akavos
‘vaga’. Siejimas su ide.
*ag̑ros
(taip – Kammenhuber J. F.–A., Hethitisches Wörtеrbuch, 1975) yra nepriimtinas, kadangi tada neapsieinama be ide.
*ag̑-
(plg. Pokorny IEW 6).
Šaltinis:
Puhvel HED
I, 23.
Antraštė:
akė́čios
Straipsnelis:
Pr.
aketes
‘akėčios’ turi tikslius atitikmenis rytų baltuose: lie.
akė́čios
,
ekė́čios
(šalia
akė́ti
,
ekė́ti
), la.
ecēšas
,
ecêkšas
,
ecēša
(šalia
ecēt
). Slavų kalbos neturi atitikmenų baltiškiems žodžiams. O vakarų ide. beveik be išimties turi: s. v. a.
egida
, v. v. a.
eg(e)de
, vok.
eggen
(pragerm.
*agjan
) ir t.t. [68] Lie.
akė́čios
:
akė́ti
e
ilgumas aiškinamas veiksmažodžio formos įtaka, antra, elementas
-et-
siejamas su priesaga
-et-
(van Wijk, ZfslPh 1929, XLII, 228; F. Specht, Der Ursprung der idg. Deklination, Göttingen, 1944, 345). Pradžios
a-
rytų baltų formose pakito į
e-
prieš priešakinės eilės balsius
ekė́čios, ecēšas
). Pr.
aketes
a-
gali būti aiškinama kaip reliktas (
*ok̑et-
>
aket-
).
Šaltinis:
Топоров ПЯ
A–D, 67–68
Antraštė:
akėčios
Straipsnelis:
žr.
ekėčios
Šaltinis:
Chantraine DEG
III, 806
Antraštė:
akė́čios
Straipsnelis:
Lie.
akė́čios
,
ekė́čios
, pr.
aketes
, la.
ecēšas
, kimrų
ocet
, lo.
occa
.
Šaltinis:
Rosinas 1998
, 283
Antraštė:
akė́čios
Reikšmė:
Egge
Straipsnelis:
[19] Ikiindoeuropietiškajam žodžių klodui priklauso ir lie.
akė́čios
,
ekė́čios
, pr.
aketes
, la.
ecēšas
, esantys greta s. v. a.
egida
, s. isl.
egeþe
, s. kimr.
ocet
– visi iš *
oket-
; lo.
occa
– iš *
otek-
, kur, regis, ir metatezė aiškintina skolinimusi iš svetimos kalbos [20 išn.: plg. v. v. ž.
atik, etik
, v.
Essig
, bet go.
akeit
– iš lo.
acētum
.] Archeologijos požiūriu vertingi Spechto pastebėjimai (KZ LXII, 1935, 210; 215) dėl bronzos laikų neindoeuropiečių ligūrų (piešiniai uolose) ir lietuvių akėčių panašumo. [20] Pasak jo, esą sunku patikėti, kad toks akėčių pavidalas tiek ligūrų, tiek lietuvių buvo išrastas nepriklausomai arba kad jie tai pasiskolino vienas iš kito ar abu iš trečios tautos. O apie Spechto šio žodžio tariamą etimologiją (iš lie.
ãkas
‘Loch im Eise’) čia neverta užsiimti.
Šaltinis:
Pisani 1968
, 19t.
Antraštė:
akė́čios
Straipsnelis:
[Aptariamos leksinės ‘vakarų šiaurės indoeuropiečių’ kalbų (keltų, italikų, germanų, baltų ir slavų) bendrybės]. Kartais naujadarą rodo tam tikra šaknies ir afiksų kombinacija. *
h₂ok̑-e-teh₂
- ‘Egge’: s. v. a.
egida
, s. kimr.
ocet
, lo.
occa
(< *
otekā
), lie.
akė́čios
.
Šaltinis:
Oettinger 2004
, 186
Antraštė:
akė́čios
Straipsnelis:
[Aptariami netaisyklingi slavų ir baltų kalbų fonologiniai atitikmenys, rodantys kontaktus su kitomis mažiau ar daugiau artimomis ide. tarmėmis: Rozwadowskio dėsnis (
a
- >
e
-).] Prasl.
eseti
- (plg. le. trm.
jesieć
‘grain sieve’, ru.
oset'
‘grain rack’), bl.
eketiā
- ‘harrow’ (plg. pr.
aketes
, la.
ecēšas
, lie.
akė́čios
, trm.
ekė́čios
). Ide. *
h₂ek̑
-, plg. s. v. a.
egida
, lo.
occa
(< *
otekā
< *
oketā
), gr.
oksina
(Hesichijus).
Šaltinis:
Andersen 2003
, 62–64
Antraštė:
akė́čios
Reikšmė:
harrow
Straipsnelis:
Tiek bl., tiek sl. kalbose yra etimonų su žodžio pradžios *
e-
, kurių atitikmenys kitose ide. kalbose rodo buvus praide. *
a-
ar *
o-
(*
h₂e-
, *
h₃e-
, *
Ho-
). Manoma, kad bl. ir sl. formos atsirado įvykus mįslingam pakitimui *
a/o-
>
e-
, kurį Henningas Andersenas vadina Rozwadowskio dėsniu (Andersen 1996, Reconstructing prehistorical dialects: Initial vowels in Baltic and Slavic, Berlin and New York). Derksenas pristato etimonus, kuriuos Andersenas aprašo kaip Rozwadowskio dėsnio pavyzdžius: lie.
akė́čios
, dial.
ekė́čios
, la.
ecê(k)šas
, s. pr.
aketes
‘harrow’; prasl. *
jesetь
‘grain sieve, rack for drying grain, drying shed’. Praide. *
h₂ek̑-
‘sharp’, s. v. a.
egida
, kimrų
oged
‘harrow’.
Šaltinis:
Derksen 2002a
, 5–6
Antraštė:
akė́čios
Reikšmė:
Egge
Straipsnelis:
žr.
aštuoni
Šaltinis:
Lipp 2009a
, 89–92
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas