Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
almėti
.
Rezultatai
Antraštė:
almė́ti
Reikšmė:
bėgti, srūti, tekėti
Straipsnelis:
W. Thomas toch. lytį B
ālme
‘šaltinis, ištakos, šulinys’ skaido į intensyvųjį priešdėlį
*ā+lₑmo-s
[7 išn.: Thomas, W., Die Erforschung des Tocharischen (1960–1984), 1985, 122]. Pastaroji tocharų leksema veikiau atitinka „alteuropäische“ hidronimus
*almā
,
*almos
[8 išn.: Georgiev, Introduction to the history of the IE Languages, 1981, 350–351, 177]. Plg. dar lie.
almėti
‘bėgti, srūti, tekėti’,
al̃mė
‘pūliai’ [9 išn.: Топоров ПЯ A–D, 76–77]. Čia priskirtina ir het.
alalam(m)a-
,
alalima-
, jei šio het. žodžio reikšmė ‘upės vaga’ (plg. J. Tischler, Heth. etym. Glossar I, IBS 1977, XX, 13).
Šaltinis:
Blažek 1988
, 7–8
Antraštė:
almė́ti
Reikšmė:
tekėti, sroventi, sunkti
Straipsnelis:
V. Blažekas (Blažek 1988, 7–9) teisus, siūlydamas toch. B
ālme
‘šaltinis, šulinys’ gretinti su senaisiais europiečių hidronimais
*almā
,
*almo
, lie.
Al̃mė
(greta
al̃mė
,
almės
‘kruvini pūliai’,
almėti
‘tekėti, sroventi, sunkti’),
Al̃menas
,
Al̃majas
,
Almajà
, la.
Al̃mji
,
Almale
(kurš.
Almalen
), pr.
*alm-
lytyse
Almoyn
,
Almoy
greta trak. Almus, Almo [Топоров ПЯ A–D, 76–77; Blažek 1988, 7–8; Thomas, W., Die Erforschung des Tocharischen (1960–1984), 1985, 122] Minėtųjų hidronimų bendraeuropietišką kilmę rodo ir (pažymėta V. Blažeko) het. lytis
alalima-
,
alalam(m)a-
‘upės atsišakojimas, griovys’ (senąjame hetitų-akadų žodyne (KBo I 35) het.
ID
-
aš
alalimas
aiškinamas akadų žodžiu
hatidu
[
hattitu
] ‘atsišakojimas’; KUB XXXVI 68 I 9 ta pačia reikšme pavartota
ÍD
-
aš
alalammaš
, plg. tą pat junginį, rekonstruojamą KBo XVII 1 II 23); hetitų kalboje žodis vartotas dirbtinio drėkinimo terminologijoje (reduplikacija
alali-ma
gretinama su s. arm.
ołoł-
‘potvynis’,
ołołanem
‘užpilu vandeniu’ [Puhvel, Hittite Etymological Dictionary, I–II, 1984, 28]). Galima manyti, kad het.
alala/i-ma-
, toch. B
āl-me
yra senas darinys, reiškiantis vieną iš specialių vandens telkinio pavadinimų, kuris senovės europiečių vartosenoje, atsisakius dirbtinio drėkinimo, išliko tik kaip natūralių vandens baseinų pavadinimas.
Šaltinis:
Иванов 1986 (1988)
, 59–60
Antraštė:
almė́ti
Straipsnelis:
žr.
obuolys
Šaltinis:
Zinkevičius 1985b
, 69
Antraštė:
almė́ti
Straipsnelis:
Abejonių kelia lie.
almė́ti
ir toch.
ālme
‘šaltinis, ištakos, šulinys’ ryšys. Jei semantiškai sieti juos ir galima, tai tam trukdo vokalizmo skirtumas, be to, daugiau šaknies *
alm-
/ *
elm-
veiksmažodžių kitose kalbose nėra. Todėl čia greičiausiai yra ide. *
el-
, *
ol-
, baltų išplėsta plėtikliu
-m-
.
Šaltinis:
Jakulis 2004
, 147–148
Antraštė:
almė́ti
Reikšmė:
sunktis, varvėti, pūliuoti; sroventi; bėgti, garmėti
Straipsnelis:
Veiksmažodis išplėstas vienu konsonantiniu plėtikliu. Bazinė ide. šaknis *
el-
, *
ol-
‘feucht sein (drėgnam būti)’. [13. Kuriuo laikotarpiu pridėtas plėtiklis
-m-
, ar baltiškuoju ar ankstesniu, neaišku]. Šio veiksmažodžio išplėstos šaknies vedinių yra kitose indoeuropiečių kalbose: toch. B
ālme
‘šaltinis, ištakos, šulinys’, het.
alalima-
,
alalam(m)a
‘upės atsišakojimas, griovys’, trak.
Almus
,
Almo
, lie. hidronimai
Al̃mė
,
El̃mė
,
Almajà
ir kt., la. hidronimai
Al̃mji
,
Almale
, pr.
Almoyn
,
Elme
.
Šaltinis:
Jakulis 2004
, 231
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas