Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
ašva
.
Rezultatai
Antraštė:
ašvà
Reikšmė:
kumelė
Straipsnelis:
Tik vėlesniu, bet vis dar bendraindoeuropietišku laikotarpiu galėjo prisidėti femininum kaip trečioji giminė ir opozicija vyriškajai giminei. Iš čia – visuotinai pripažįstama pirmykštė žinomo f.
ā
-formanto funkcija
o
-kamienų atvejais: jei tik ide.
ékwā
‘kumelė’ galima rekonstruoti, plg. s. i.
áśvā
‘t. p.’ (pl. Rigvedoje), lo.
equa
ir lie.
ašvà
‘t. p.’ pirmine reikšme laikytina ne ‘(pavienė) kumelė’, bet ‘žirgynas (bendrai paėmus)’. [Naujesnioji literatūra – Szemerényi, Einführung in die vergleichende Sprachwissenschaft, 1980, 172; plg. ir jo Sg. des Prädikats in gr.
τὰ ζῲα τρέχει
, žr. Kuryłowicz, The Inflectional Categories of Indo-European, 1964, 205 tt. – Dar žr. Lommel H., Studien über idg. Femininbildungen, Göttingen, 1912, 6–30.]
Šaltinis:
Antraštė:
ašva
Reikšmė:
kumelė, veislinė kumelė
Straipsnelis:
[Analizuojamos lie.-pr. kalbų leksikos izoglosos, t. y. žodžiai, kurių nėra latvių kalboje.] Lie.
ašva
(nevartojamas) ‘kumelė, veislinė kumelė’,
ešva
(Bretkūnas) ‘kumelė’ – pr.
aswinan
‘kumelės pienas’. […] Kalbama apie ide. arklio pavadinimą (skr.
açvaḥ
, gr.
ἵππος
[147], lo.
equus
etc.), kuris baltų areale nyksta. Lietuvių kalboje iš tiesų
ašva
, kurio vyriškos giminės forma niekada nėra paliudyta, daugiau nebevartojama. […] [148] […] Latvių
*eku̯o-
yra išnykęs, išskyrus toponimus kaip
Asva
.
Šaltinis:
Ademollo Gagliano 1991
, 147–149
Antraštė:
ašvà
Reikšmė:
kumelė
Straipsnelis:
Paplitęs teiginys, kad la. kalba nepažįsta žodžio, giminiško lo.
equus
m.,
equa
f., s. i.
áśvaḥ
m.,
áśvā
f., lie.
ašvà
ir reiškiančio ‘kumelė, Pferd’ yra neteisingas. G. Elgeris (G. Elger, Dictionarium polono-latino-lottavicum, 1683) mini la. dial.
ôssa
[osa] ‘equa (le. klacza)’ [19] <
*asa
(la. a.
o
<
a
bei la. kalbos žodžių paskutinis skiemuo
*-su̯a
>
-sa
; taigi
*ašu̯ā
>
*asu̯a
>
*asa
), plg. gausius vietų vardus
Asāni
,
Asūne
[ir kt.]. Kad šių dienų la. kalba nepažįsta iš
*asu̯a
>
*asa
atsiradusios redukuotos lyties, aiškus dalykas, nes reikia pašalinti homonimą:
*asa
sutampa su
asa
‘aštrus, scharf’.
Šaltinis:
Karulis 1985
, 19–20
Antraštė:
ašvà
Reikšmė:
kumelė
Straipsnelis:
Indoeuropietiškasis arklio pavadinimas buvo forma
*ekⁱ̯u̯o-
. Iš jo kilo
*ek̑u̯o-
: s. i.
áśva-ḥ
, s. lie.
ašva
‘kumelė’. Graikų kalboje yra dvi lytys :
ἵππος
m. f. ‘arklys; kumelė’ ir
ἴκκος
(Etymologicum Magnum, Editio princeps M. Musurus, 1499; T. Gaisford, 1848, 1962², 474, 12),
Ἴκκος
asmenvardis (Tarento, Epidauro tarme). Žodžio pradžioje buvęs
e-
dingo […]; toch. B
yakwe
veikiausiai yra kontaminacinis darinys.
Šaltinis:
Otrębski 1971a
, 33
Antraštė:
ašvà
Reikšmė:
kumelė
Straipsnelis:
Senieji ide. arklio pavadinimai galimi atstatyti į prolytę
*ek̑u̯o-s
: skr.
áśvaḥ
, av.
aspa-
, s. pers.
asa-
, oset.
yäfs
(su pridėtiniu
y-
), gr.
ἵππος
, lo.
equus
, s. isl.
iōr
, s. ang.
eoh
, s. air.
ech
, ga.
epo-
, toch. A
yuk
, toch. B
yakwe
, lie.
ašvà
‘kumelė’ [149–150]. Lie. kalboje iš pradžių vartojama
ašvà
šalia
kumẽlė
, vėliau įgauna specialią reikšmę ir pagaliau visai išnyksta. Senuosiuose raštuose vartojama
ešvà
– tai senesnė forma, bet negalima teigti, kad
ešvà
– tiesioginis ide.
*ek̑u̯a
palikimas, mat ši forma gali būti antrinės kilmės (Z. Zinkevičius). [151]
Šaltinis:
Sabaliauskas 1968
, 149–151
Antraštė:
ašva
Reikšmė:
kumelė
Straipsnelis:
[Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti trijų baltų kalbų (lie., la., pr.) vadinamąją
pirminę
leksiką, pabrėžiant, pirma, paveldėtą ide. komponentą [t. y. archaiškas leksemas, reikšme ir forma sutampančias su giminiškų k. pavyzdžiais] ir, antra, naujus [t. y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskirų baltų kalbų raidoje.]
Arklys
. Senas ide. pavadinimas
*ek̑ᵘ̯-
(lo.
equus
, s. i.
áśvaḥ
baltų kalbose jau nevartojamas. Vis dėlto panaši forma žinoma: s. lie.
ešva
,
ašva
‘kumelė’ (= lo.
equa
, s. i.
áśvā
), plg. taip pat upės pavadinimą
Ašvà
(Žemaitijoje). Be to, žemaičių tarmės išlaikė vedinį
ašv-íenis
‘darbinis arklys’, o pr. turi
asw-ina-n
neutr. ‘kumelės pienas’ (vedinys panašus į lo.
equīnus
‘arklio, arklinis’) su lie. vandenvardžių paralelėmis:
Ašv-ìnė
,
Ašv-ỹnė
.
Šaltinis:
Smoczyński 1982
, 226
Antraštė:
ašvà
Reikšmė:
kumelė
Straipsnelis:
Pr.
aswinan
‘kumelės pienas’ darybiškai patys artimiausi yra lo.
equīnus
, umbrų
ekvine
, s. i.
Ašvína-
, lie.
Ašvìnė
,
Ašvỹnė
,
ašvíenis
(
ašvienỹs
),
ašvienė
. Spėjama ide. forma
*ek̑u̯-īn-
. Su šiais dariniais dar reikia sieti lie.
ašvà
,
ešva
(Bretkūnas), s. i.
áśva-
, av.
aspa-
, s. pers.
asa-
, afg.
aspa
, s. air.
ech
ir kt.
Šaltinis:
Топоров ПЯ
A–D, 135–138
Antraštė:
ašvà
Straipsnelis:
Tik lietuviai iš centrinių baltų išlaikė apeliatyvą lie.
ašvà
, plg. s. lie.
ešvà
(Bretkūnas),
ašvienė
,
ašvíenis
. Tačiau senasis arklio pavadinimas yra paliudytas visose trijose baltų kalbose: pr.
Asswene
(Flussname, 1326),
Asswin
(Seename, 1469),
Eswiten
(1353),
Asswaylen
(1336), lie.
Ašvà
,
Ašvijà
,
Ašvìnė
(LUEV 9), la.
Aswa
ež.,
Asvenieks
.
Šaltinis:
Eckert 1995
, 55
Antraštė:
ešvo
Straipsnelis:
Neįtikimos ar klaidingos K. Liukkoneno siūlomos suomių kalbos baltizmų etimologijos: […] suo.
hevonen
‘horse’ <
ešvo
, po epentezės Baltijos finų
šešvo
su dėl disimiliacijos išmestu antruoju
š
; neužsimenama, kad šiuo metu paplitusi ir tokia pati etimologija, tik kildinanti iš germ. *
exwō
– daug paprastesnis siūlymas, nes reikalauja tik metatezės […].
Šaltinis:
Nilsson 2001
, 183
Antraštė:
ašvà
Reikšmė:
Stute
Straipsnelis:
Dažnai gerai dokumentuotose ide. etimologijose būna praleidžiami slavų kalbų pavyzdžiai. Pvz., ide. **
H₁eḱwo-
> *
eḱwo-
‘arklys’: s. i.
áśva-
[originale:
ásva-
]; Av.
aspa-
, s. persų
asa-
; arm.
ēš
, gen.
išoy
‘asilas’ (Olsen 1999: 20); luvių
azzu(wa)-
, hier. luvių
asuwi-
, lykų
esbi
; mikėn.
i-qo
, gr. ἵππος; alb.
sasë
‘horsetail rush / Equisetum spp.’; venetų acc. sg.
ekvon
, lo.
equus
, plg. oskų
Epius
,
Epidius
,
Epetīnus
; s. air.
ech
, kornų, kimrų
ebol
‘kumeliukas’, plg. galų
Epona
‘muliōnum dea’ etc. […]; s. ang.
eoh
, s. isl.
iór
s. saksų
ehu-skalk
‘Pferdeknecht’, go.
aíƕa-tundi
‘Dornstrauch’; s. lie.
ašvà
,
ešva
‘Stute’,
ašvíenis
‘Hengst’. s. la.
ôssa
‘equa’, pr.
aswinan
‘Pferdemilch’; toch. A
yuk
, B
yakwe
(Pokorny 1959: 301–302; Blažek 1999 [
Studia Indogermanica Lodziensia
2]: 21
Šaltinis:
Blažek 2009
, 38–39
Antraštė:
ašvà
Reikšmė:
mare
Straipsnelis:
žr.
eglė
Šaltinis:
Derksen 2002a
, 9–10
Antraštė:
Ašvà
Straipsnelis:
žr.
eglė
Šaltinis:
Derksen 2002a
, 9–10
Antraštė:
ašvà
Reikšmė:
Stute
Straipsnelis:
[Ginama teorija, kad ide. sprogstamųjų veliarinių priebalsių sistema buvo *
k
: *
kʷ
, o *
k̑
atsirado iš *
k
palataliniame kontekste.] Ide. *
h₁ék̑u̯-o
- ‘Pferd’ (plg. s. i.
ášva
-, Av.
aspa
-, s. persų
asa
- ‘Pferd’, arm.
ēs
, kilm.
išoy
‘Esel’, lie.
ašvà
,
ešvà
‘Stute’ = gr. ἵππος (Mik. i-qo), lo.
equus
, s. ang.
eoh
, s. air.
ech
, toch. A
yuk
, toch. B
yakwe
‘Pferd’) turi analoginę *
k̑
iš jo darybinio pamato *
h₁ók̑-u
- / *
h₁ék̑-u
- ‘Schnelligkeit’ (su *
k̑
iš dat. sg. *
h₁ék̑-u̯-ei̯
, loc. sg. *
h₁ok̑-éu̯(-i)
), plg. *
h₁o-h₁k̑u
- ‘schnell’ (plg. s. i.
āšú
-, Av.
āsu
-, gr. ὠκύς).
Šaltinis:
Lipp 2009a
, 75–76
Antraštė:
ašvà
Straipsnelis:
[Aptariami prūsų kalbos žodžiai, kuriuose suponuojamas žodžio pradžios balsio iškritimas.] […] pr.
sweykis
EV 432 ‘Pflugpferd’: su
ki
<
ti
iš *
asvaitis
(: lie.
ašvà
) […].
Šaltinis:
Smoczyński 1989c
, 190
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas