Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
bruišė
.
Rezultatai
Antraštė:
bruĩšė
Reikšmė:
Rotauge
Straipsnelis:
E. Fraenkelis savo žodyne mini V. Macheko siūlytą (žr. Zeitschr. XIX 59) lie.
bruĩšė
etimologiją. Aš atsisakau savo pasiūlymo dėl lie.
bruĩšė
; le.
zręka
, slov.
androga
etc. ‘t. p.’ galime aiškinti forma *
rъdr-ǫga
(iš
rъdr
‘rot’, priesaga kaip ir
pьstr-ǫgъ
‘Forelle’), bet vis tiek lieka paini žodžio pradžia [ir kt.]. Taigi sl. žodžiai negiminiški su lie.
bruĩšė
, kuris lieka darybiškai neaiškus.
Šaltinis:
Machek 1961
, 355
Antraštė:
bruĩšė
Reikšmė:
šapalas
Straipsnelis:
Iš lietuvių ir apskritai baltų kalbų bruožų, kurie labai reikšmingi lyginamiesiems-etimologiniams tyrinėjimams, norėtųsi nurodyti jos gausius fonetinius pakitimus, kurių didžioji dalis atsirado dėl to, kad kalba raštu fiksuota gana vėlai (seniausi rašto paminklai yra iš XVI a.). Šitaip, pvz., sąvokai ‘blogėti’ randame tiek
čìpti
, tiek
cìpti
ir
šìpti
; greta
drignùs
taip pat yra
dignùs
, greta
bruĩšė
‘šapalas’ randame
brùnšas
ir pan.
Šaltinis:
Pisani 1957
, 142
Antraštė:
bruĩšė
Straipsnelis:
XVII a. pradžios Jurbarko muitų knygose rastas paminkluose dar nepažymėtas lietuviškas mekšro pavadinimas
bruißu
. Plg. lie.
bruĩšė
[Krotas, 20], užfiksuotą Žemaitijoje (var.
bruĩšis
, taip pat vakarų aukštaičių šnektose, pvz., Šakių raj. Sudargos [LKŽ, I, 1079], t. y. Jurbarko rajone. Kauno muitų knygoje 1601 m. yra užfiksuota forma
бруйсу
kaip žuvies pavadinimas. Abu variantai – le.
bruißu
[bruišu] ir ryt. sl.
бруйсу
– skiriasi priebalsiais
š
/
s
. Paprastai skolintuose lietuviškuose žodžiuose Šiaurės slavų kalbose priebalsis
š
perimamas kaip
š
, o ne kaip
s
. Neaiški čia nukrypimo priežastis. Kyla klausimas, ar forma
бруйсу
nėra prūsiška? Elbingo žodynėlyje iki šių dienų išliko mekšro pavadinimas
brunse
[E., 573]. Šios formos lietuviški atitikmenys –
bruñšas
,
bruñšė
‘mekšras’, kurie [133] Lietuvoje lokalizuojami Žemaitijos ribose (Plungė, Klaipėda, Gargždai ir kt.) [LKŽ, I, 1094]. Juos K. Būga priskyrė prie kuršių kalbos liekanų ir laikė senesniais už nurodytuosius su diftongu
ui
[Būga, I, 294; III, 179]. Formas
bruišė
ir
brunšas
šiek tiek yra lietęs V. Pisanis [Pisani, 52]. Reikėtų dar pridurti formas
brunscha
,
brunsze
, lygiai kaip ir
brunču
(gen. pl.) Kuršių nerijos gyventojų šnektoje [Benecke 47; KKF, 18] ir upės pavadinimą
Bruñšupis
netoli Juškaičių Šilutės rajone [LUEV, 22]. Tokiu būdu lietuvių kalboje žinomi du mekšro pavadinimo variantai –
bruišė
ir
brunšė
, o prūsų kalboje – kol kas vienas –
brunse
. Labai galimas dalykas, kad žuvys buvo gaudomos Priegliuje, ir jų pavadinimas buvo atvežtas iš Karaliaučiaus. Dėl to visai įmanoma formą
бруйс(у)
laikyti būdinga prūsų kalbos Sembos dialektui, kuris šiuo atžvilgiu skyrėsi nuo Pomezanės šnektų (plg.
brunse
. Formą pr. *
bruis-
[134] (Semba, kaip ir lietuvišką, anot K. Būgos, reikėtų laikyti antrine. Bet tai galėtų būti ir skolinys iš lietuvių kalbos
Šaltinis:
Непокупный 1976
, 133–135
Antraštė:
bruĩšė
Straipsnelis:
žr.
brunšė
Šaltinis:
Топоров ПЯ
A–D, 256–257
Antraštė:
bruĩšė
Reikšmė:
šapalas
Straipsnelis:
žr.
čipti
Šaltinis:
Pisani 1957
, 142
Antraštė:
bruĩšė
Reikšmė:
šapalas
Straipsnelis:
žr.
drignus
Šaltinis:
Pisani 1957
, 142
Antraštė:
bruišė
Straipsnelis:
žr.
meisa
Šaltinis:
Vitkauskas 1978
, 65
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas