Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
ieškoti
.
Rezultatai
Antraštė:
ieškoti
Straipsnelis:
[Sl.
и
kai kada kilęs iš diftongo
ei
, kurio atspindys fiksuojamas la.
krìevs
‘rusas’ (< *
kreivi
) –
кривич
. Šį diftongą taip pat reprezentuotų šie la. žodžiai, jei pasitvirtintų Brücknerio (Brückner A., Litu-slavische Studien I) nuomonė (o tai gana neįtikėtina), kad pastarieji baltų žodžiai yra slavizmai:] la.
ieskāt
(dial.) ‘ieškoti blusų’, lie.
ieškoti
(s. v. a.
eiskōn
).
Šaltinis:
Endzelīns DI
I, 104
Antraštė:
ieškoti
Straipsnelis:
Ide. kalbų žodžiai, reiškiantys ‘ieškoti’, dažnai siejami su sąvokomis ‘sekti’, ‘eiti aplinkui’, ‘eiti iš paskos’, ‘žiūrėti’ ir pan. Lie.
ieškoti
giminiškas s. sl., s.-kr.
iskati
, s. č.
jiskati
, le.
iskać
‘medžioti, varyti; pasen. ieškoti’, r.
iskat’
, skr.
iṣ-
‘ieškoti, norėti’, av.
iš-
‘t. p.’, s. v. a.
eiscōn
‘teirautis, klausti, reikalauti’, s. ang.
āscian
‘reikalauti, klausti’ ir t. t.
Šaltinis:
Buck 1949
, 764
Antraštė:
ieškóti
Reikšmė:
suchen
Straipsnelis:
[Arm.]
ayc̣
‘tyrimas’, [lit.:] Hübschmann AG I 418; Walde Pokorny I, 12; Pokorny 16. […] Sietini: s. i.
eṣati
‘ieško’,
eṣa-
m. ‘noras’, […]; su
sk-
formantu: s. i.
iccháti
‘ieško, nori’,
icchā
‘noras’, s. v. a.
eisca
‘reikalavimas’,
eiscōn
‘tirti, klausti’, lie.
íeškau
,
ieškóti
‘suchen’, la.
ieskât
‘utėliauti’, s. bažn. sl.
iskǫ
, taip pat
ištǫ
,
iskati
‘ieškoti’,
iska
‘noras’. Arm. forma artimiausia
sk-
formoms.
Šaltinis:
Solta 1960
, 366
Antraštė:
ieškóti
Straipsnelis:
[Pateikiu žodžius (jeigu jų šaknis gerai žinoma ir kitose ide. kalbose, pastarieji rašomi skliausteliuose), būdingus vien tik sl. ir bl. kalboms:] (lie.
ieškóti
= r.
иска́ть
)
Šaltinis:
Endzelīns DI
II, 339
Antraštė:
íeškóti
Straipsnelis:
Lie.
ieškóti, íeškoti
‘suchen’, la.
iẽskât
‘lausen’ : s. sl.
iskati
‘suchen’, plg. s. i.
éṣati
‘sucht’, av.
isaiti
‘wünscht’.
Šaltinis:
Каралюнас 1966
, 117
Antraštė:
ieškóti
Reikšmė:
to search for
Straipsnelis:
Lie.
íeško
‘searches for’ fiksuojama praes. reikšmė. O slaviškas atitikmuo aoristas
iska
turi preterito reikšmę (nors galūnė kaip aoristo), plg. praes.
iskǫ
(or
iščǫ
), etc. Pirminio kirčio buvimą priesagoje paremia bendraties
ieškóti
, r.
iskát‘
, s.-kr.
ìskati
kirčiavimas.
Šaltinis:
Schmalstieg 1994
, 37
Antraštė:
ieškóti
Straipsnelis:
[Rekonstruojama baltų-slavų veiksmažodžių grupė, kuriai būdingi šie bruožai: 1) bendraties ir aoristo kamienas
-ā-
, 2) nepriklausomas, paprastai atematinis prezensas su jungiamuoju balsiu *
-i-
daugiskaitoje (kilęs iš 3 dgs. *
-int(i)
< *
-n̥t(i)
arba *
-r̥
), 3) balsių kaita, veikiausiai su nuliniu laipsniu, kaip bendraties kamieno charakteristika:] Lie.
ieškóti
,
íeškau
‘search for’ (plg. s. lie. prez.
ieszku
, Universitas), la.
iẽskât
,
iẽskãju
‘look for lice’, s. sl.
iskati
,
iskǫ
(< *
jьskāti
) aiškiai kyla iš ide.
sk̑e/o
-prezenso, plg. s. i.
iccháti
, av.
isaiti
ir kt. Siūloma rekonstruoti šių veiksmažodžių bendrą baltų-slavų paradigmą bendr. aor.-inf. *
isk-ā-
: prez. *
ēiska/e
- (nesvarbu, koks yra šio prezenso vokalizmo aiškinimas).
Šaltinis:
Villanueva Svensson 2008b
, 185–186
Antraštė:
ieškóti
Straipsnelis:
[Aptariami ide. priebalsių *
sk̑
grupės žodžiai baltų-slavų kalbose:] Lie.
ieškóti
, la.
iẽskât
,
iẽskãju
, s. sl.
iškati, iskǫ
(: s. i.
iccháti
, av.
isaiti
, arm.
hayc‘em
, s. air.
escaid
, s. v. a.
eiscōn
) aiškiai rodo ide. *‑
sk̑
- > bl.-sl. ‑
sk
-.
Šaltinis:
Villanueva Svensson 2009a
, 14
Antraštė:
ieškóti
Straipsnelis:
žr.
laiškas
Šaltinis:
Kabašinskaitė, Klingenschmitt 2006
, 184
Antraštė:
ieškóti
Reikšmė:
szukać
Straipsnelis:
[Straipsnyje aptariamos bendrų baltų ir slavų kalbų žodžių etimologijos.] 1. Lie.
ieškóti
‘szukać’, s. sl.
iskati
. Kadangi ide.
sḱ
ir ide. *
ḱs
lietuvių kalboje visada atliepia
š
(ne
šk
ar
kš
), o slavų kalbose
s
(ne
sk
ar
ks
, plg. lie.
ašìs
,
dẽšinas
,
iẽšmas
,
šešì
,
viešpatìs
, nebesinori lie.
iešk-
kildinti iš *
išk-
, pvz., ode. *
h₂is-sḱé-ti
(s. i.
iccháti
. Nesinori ir sieti su sl. *
isk-
. Svarbu pastebėti ir morfologinį faktą, kad baltų ir slavų kalbose nėra jokių prezenso su formantu *
-sḱe-
pėdsakų. Siūloma lie.
ieškoti
laikyti
verbum denominativum
iš subst. *
ieška
< *
ai̯š-kā-
‘pragnienie, żądanie, pożądanie’. Plg. la.
ieska
‘pragnienie, ochota, apetyt’ (dėl formanto
-kā-
plg. lie.
spėkà
‘siła, krzepa’,
stokà
‘brak, niedostatek’. Pl. *
ai̯š-
< ide. *
h₂ei̯s-
arba *
h₂oi̯s-
‘pragnąć’ (
h₂
kontekste negalima atsikirti
e
ir
o
balsių kaitos laipsnių) su pakitimiu *
i̯s
> *
iš
kaip lie.
maĩšas
‘wór’ (plg. sl. *
měxŭ
. Veiksmažodis
iešk-
yra balsių kaitos požiūriu nelankstus, kas dera su jo denominatyvine kilme. Dėl pirminės formos plg. s. i.
iccháti
(nulinis balsių kaitos laipsnis) greta s. i.
eṣati
(pamatinis laipsnis. Postuluojamasis denominatyvas turi paralelę veiksmažodyje s. v. a.
eiscon
‘badać, pytać, żądać, wymagać’, vok.
heischen
– vedinys iš daiktavardžio
eisca
‘Forderung’. Darinys s. sl.
iskati
,
iskǫ
‘szukać’, r.
iskátь
,
iščú
, s. le.
iskać
,
iszszę
‘szukać’,
odyskać
‘odszukać’ gali būti fonetinis tęsinys praformos *
(j)ĭskati
< *
ĭskā-
, t. y.
verbum denominativum
, kuriam pagrindą davė daiktavardis *
ĭs-kā-
‘pragnienie’ (padaryta iš nulinio balsių kaitos laipsnio pirminės formos *
h₂is-
. Jei taip, būtina pabrėžti apofoninį skirtumą tarp prototipų bl. *
ai̯š-kā-
ir sl. *
ĭskā-
. […]
Šaltinis:
Smoczyński 2006
, 345
Antraštė:
íeškoti
Reikšmė:
to seek, look for
Straipsnelis:
[Aptariami laringalų metatezės -
Hi/u
- > -
i/uH
- atvejai baltų ir slavų kalbose. Tokia metatezė vyko ir žodžių pradžioje. Pvz.:] *
h₂is
- (*
h₂eis
- ‘wish for, seek out’, plg. *
h₂is-sk̑e/o
- > Av.
isaiti
, s. i.
iccháti
‘seeks, wishes’): lie.
íeškoti
‘to seek, look for’, la.
iẽskât
‘to louse’ šalia sl. *
jīskati
‘to seek’ AP b.
Šaltinis:
Young 2006b
, 237
Antraštė:
ieškóti
Reikšmė:
suchen
Straipsnelis:
[Ginama teorija, kad ide. sprogstamųjų veliarinių priebalsių sistema buvo *
k
: *
kʷ
, o *
k̑
atsirado iš *
k
palataliniame kontekste.] S. lie.
jeszku
, lie.
íeškau
‘ich suche’ (
ieškóti
), s. sl.
iskǫ
‘ich suche’ (
iskati
) < bl.-sl. *
ḗiško
- ← *
h₂is-skó
- yra viena iš nedaugelių prezenso priesagos *-
ske/o
- kentuminio varianto pėdsakų šalia sateminio *-
sk̑e/o
- (tęsiamas s. i.
iččháti
, n. Av.
isaiti
‘sucht, erstrebt’).
Šaltinis:
Lipp 2009a
, 180
Antraštė:
ieškoti
Reikšmė:
search
Straipsnelis:
Ide. prokalbės *-
sk̂e/o
- lietuvių kalboje atspindi -
šk
-: *
h₂i-sk̂é
-: s. lie.
iešku
‘search’, s. sl.
iskǫ
, plg. s. i.
iccháti
. Pasak Stango (1966: 92–93), *-
sk̂
- virtimas -
šk
- paaiškinamas tuo, kad sprogstamasis priebalsis iš prigimties buvo minkštas, Lubotsky (2001: 29f.) mano, kas lie. -
šk
- yra alomorfo, apibrėžto RUKI padėties, apibendrinimas. Ide. prokalbėje iteratyvine buvusi priesaga *-
sk̂e/o
- baltų kalbose (lie. -
šk
-) įgijo reikšmių, susijusių su besikartojančiais garsais.
Šaltinis:
Milizia 2012
, 364
Antraštė:
ieškóti
Straipsnelis:
[Aptariama ilgųjų balsių raida bei Kortlandto siūlomos cirkumfleksinės priegaidės galimybė baltų ir slavų kalbose.] Lie.
ieškóti
,
íeškau
(s. lie.
ieszku
), la.
iẽskât
‘ieškoti utėlių’, sl. *
jьska̋ti
AP b ‘ieškoti’ (s. sl.
iskati
,
iskǫ
/
ištǫ
, sr.-kr.,
ȉskati
, r.
iskát ̕
.
sk̑e/o
-prezensas paveldėtas, tačiau šaknies vokalizmui būdinga stebėtina variacija: s. i.
iccháti
, n. av.
isaiti
, um.
e-iscurent
, arm.
hayc ՙem
, s. v. a. denom.
eiscōn
‘klausti’.
Íeškau
akūtas nėra pagrįstas jokia analogiška iliustracine baltiška forma. Bl. ir sl. šaknų vokalizmo neatitikimą galima paaiškinti rekonstruota baltų-slavų paradigma: prez. *
ēisko/e
- : inf./aor. *
iskā
-, plg. Villanueva Svensson 2008, 183ff. Lie.
íeškau
, germ. *
aiskōn
atspindi paveldėto *
h₂is-sk̑é/ó
- ir *
h₂ḗis-s
-/ *
h₂ḗis-s
- kontaminaciją. Klingenschmittas (1982, 67⁵) lie.
íeškau
vokalizmą aiškina kaip univerbacijos su preverbu (*
eh₁-h₂is-sk̑é/ó
-) rezultatą arba perimtą iš sigmatinio aoristo *
h₂ḗis-s-t
(plg. s. av.
āiš
). Derkseno (1996, 294, 337; 2008, 214) siūlymas pilnojo laipsnio
íeškau
laikyti denominatyvinės kilmės ir teiginys, kad -
sk̑e/o
- buvo pakeistas -
Hsk̑e/o
-, neįtikina, žr. Villanueva Svensson 2010, 214ff.
Šaltinis:
Villanueva Svensson 2011a
, 26–27
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas