Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
kėdóti
Reikšmė:
plėšyti į įvairias puses
Straipsnelis:
žr. kedenti
Šaltinis:
Мартынов 1968, 64
Antraštė:
kėdóti
Reikšmė:
rankas mojuojant judinti, kojas einant išskėsti
Straipsnelis:
[Etimologizuojant sl. kalbų žodžius, prasidedančius š < *chʼ [čia nėra sąlygų i, u, r, k + s > ch], atsiranda didelių keblumų, nes neaiški veliarinio spiranto *ch kilmė [741]. Manome, kad žodžio pradžios prasl. *ch < *(s); siūlomą kaitą, t. y. ide. *s > prasl. *ch, laikome vykus taip: *s > *ssʼ > *sʼsʼ > *sʼch > *chch- > ch-. Pateikiame naujas sl. žodžių etimologijas [742... 744 ...]:] 7. Siūlymas prasl. *šьdlь part. praet. act. II bei prasl. *choditi inf. ‘eiti’ sieti su ide. *sed- (plg. prasl. *sedēti ‘sėdėti’, *saditi ‘sodinti’) yra abejotinas [745]. Siūlome prasl. *šьd- // *chod- laikyti esant pamatuotus *s- beprasidedančiomis šaknimis *sĭd- // *sŏd-, o ne *sod-. Mūsų siūlomas prolytes galima lyginti su lie. kėdóti ‘rankas mojuojant judinti, kojas einant išskėsti’, su skirtingos reikšmės lie. kedė́ti ‘plyšti, sprogti, trūkinėti’ (t. y. ‘sutrūkti, suplyšti, atsidaryti’), gr. ἐκέδασσα ‘įplyšimas, trūkimas’ [ir kt. pvz.], su plėtikliu -t-, plg. lie. kė̃sti ‘ausbreiten, ausspannen, entfalten’, kėsnóti dar reiškia ‘išskėtus, praskėtus ką nors pakabinti’, kėsóti ‘išskėstom, plačiai statant kojas žingsniuoti’, šalia jų dar su s-mobile lie. skė̃sti ‘ausbreiten, entfalten’. Visų pirmiausia veiksmažodis *choditi bus reiškęs ‘einant kojas pražengti, vieną po kitos kojas statyti’ (plg. lie. rankàs kė̃sti).
Šaltinis:
Schuster-Šewc 1985, 740–745
Antraštė:
kė́dóti
Reikšmė:
sklaidyti, kėtoti, skėsčioti, mosikuoti; (ne vietoj) rioglinti
Straipsnelis:
žr. skederva
Šaltinis:
Urbutis 1974b, 140–142
Antraštė:
kėdóti
Reikšmė:
die Hände fuchtelnd bewegen, auseinanderreißen
Straipsnelis:
[aptariama praslavų *ch genezė.] Lie. kėdóti ‘die Hände fuchtelnd bewegen, auseinanderreißen, die Beine beim Gehen spreizen’ ir plg. prasl. *choditi < *pri-soditi.
Šaltinis:
Schuster-Šewc 2000, 25

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas