Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: murmėti.

Antraštė:

murmė́ti

Straipsnelis:

[Praslaviškoji s.-kr. kalbos leksika:] *mъrmoriti – мр̏морити. S.-kr. žodžiai, reiškiantys ‘murmėti, burbėti’ ir pamatuoti praforma *mъrm – (garsažodinės kilmės) [be мрморити ir мрмотати čia dera мрмљати, мрмаљати (ir kt.)] turi atitikmenų sl. (r. trm. мормота́ть, slov. mrmráti, bulg. мърмо́ря, slov. mrmrat') ir kitose ide. kalbose (lie. murmė́ti, lo. murmurō, arm. mṙmṙam ir t. t.) – žr. Фасмер II 566; Fr. Sławski. Rec. (С. Младеновъ. Етимол. и правописень речникъ). – RS, t. 16, dalis 1, 1948, 93.

Šaltinis:

Петлева 1971 (1973), 51

Antraštė:

murmė́ti

Straipsnelis:

Gr. μορμῡ́ρω tiktai praes. kamienas ‘ūžti, bambėti’ [...]. Praes. su ekspresyvia reduplikacija bei priesaga *-ye/o-. Gretinama su lo. murmurō, -āre ‘bambėti’ su daiktavardžiu murmur, arm. mṙmṙ-am, -im (iš muṙmuṙam, -im), lie. su supaprastinimu murmė́ti, murm(l)enti. S. i., pirma, galbūt pateikia múrmura- n. ‘ugnis, kuri spragsi’, murmurā f. upės pavadinimas, antra, marmara- ‘banbantis’ su kitu balsiu, plg. Mayrhofer, Wb. 2, 596 ir 657. Gr. vokalizmas paaiškinamas disimiliacija, plg. Schwyzer, Gr. Gr. 1, 647. Gr. žodžio vartojimas ryšium su upe ar jūra verčia galvoti apie μύρομαι. Kitus sugretinimus ir kitą etimologiją pateikė Pokorny 748, kuris primena μορμῶ (?).

Šaltinis:

Chantraine DEG, 712

Antraštė:

murmė́ti

Straipsnelis:

[Dift. ur dar b.-sl. epoch. buvęs svarbi priemonė charakterizuoti žodžiams, reiškiantiems ‘brummen’:] r. *mormotatь < *mъrmotati : lie. murmė́ti ‘murren’.

Šaltinis:

Otrębski 1963a, 10

Antraštė:

murmė́ti

Reikšmė:

niurgzti, neaiškiai kalbėti, niurnėti, piktai kalbėti, niurzgėti; gurgėti, burgėti; grumėti

Straipsnelis:

Aptariamasis lietuvių kalbos veiksmažodis gali būti siejamas su prasl. *mъrmotati (s.-kr. мрмòтати ‘niurzgėti, murmėti; čiurlenti, gurgėti’, le. dial. mormotać ‘niurzgėti, bambėti’, r. dial. мормотáть ‘burbėti, bambėti, niurnėti’); la. dial. mur̂mêt, -ẽju ‘murmėti, miaukti’. Galima atstatyti tik garsažodį *mur-, kurio reikšmė ir reduplikavimas – bendras visų ide. kalbų požymis: s. v. a. murmurôn, murmulôn ‘murmėti, burbėti’, lo. murmurō, -āre ‘murmėti, urgzti, čiužėti, krebždėti’, gr. μορμῡ́ρω ‘murmu, burbu, krebždu’, arm. mọmọam, mọmọim ‘murmu, burbu, riaumoju’, s. i. murmuras ‘spragsinti ugnis’, marmaras ‘krebždantis’.

Šaltinis:

Jakulis 2004, 131