Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
nertėti
.
Rezultatai
Antraštė:
nértėti
Reikšmė:
toben
Straipsnelis:
žr.
narsa
Šaltinis:
Rasmussen 1989
, 183
Antraštė:
nertėti
Reikšmė:
pykti, niršti
Straipsnelis:
Pr.
nierties
(
nie
– turbūt dėl tolimesnio
-tie-
įtakos; gen.) 71, 33 ‘pykčio’ [ir kt.] :
enertimai
, lie.
nertėti
,
nartinti
‘supykinti’ ir kt., apie tai Walde-Pokorny II, 333.
Šaltinis:
Endzelīns DI
IV (2), 266
Antraštė:
nértėti
Reikšmė:
pykti
Straipsnelis:
Lie.
nértėti
‘pykti’, pr.
ernertimai
(praes. 1 pl.) ‘pykstame’. Fraenkel LEW, 504 sg. s. v.
nir̃sti
; Trautmann BSW, 384 s. v.
nierties
331 s. v.
ernertiuns
; Endzelin 215 s. v.
nierties
, 170; Toporov, E.-H., 82 sg. s. v.
ernertiuns
; Mažiulis I 287; Pokorny IEW, 765. LKŽ VIII 681 (
nértėti
, dūriniai, vediniai), 810 sg. (
nir̃sti
) : nėra distribucijos problemų. Ši leksikos grupė, kuri pr. kalboje reprezentuojama dar ir
nierties
(Gen. sg.) ‘pyktis, įniršis’, o lietuvių kalboje (atrodo, vienintelė baltų areale) daugeliu kitų formų: arba išplėstų esamojo laiko dantiniu, arba be išplėtimo (kaip pavyzdį pirmajam atvejui plg.
nértėti
sinonimą
nir̃šti
, o antrajam
-nóras
ir kt.). Šie baltų žodžiai pirmiausiai gretintini su sl. kalbų žodžiais. S. sl.
nravŭ
‘papratimas, charakteris, temperamentas’, s. r.
norovŭ
, r.
nórov
‘prigimtis, įprotis, charakteris’, le.
narów
‘blogas įprotis, užsispyrimas’ ir t. t. Kitose kalbose ta pati vardažodinė šaknis atsirado iš vyro pavadinimo, pvz.: s. i.
nā
, arm.
air
, gr.
ἀνήρ
, dar gr.
νωρεῖ· ἐνεργεῖ
, lo. (sabinų)
Nerō
, s. air.
ner
‘šernas’,
nert
‘jėga, galia, dorybė’ ir galbūt iš tokių teonimų kaip germ.
Nerthus
. Latvių kalboje – atvirkščiai – ši šaknis yra visiškai išnykusi, tačiau turi didelį skaičių sinonimų ar pusiau sinonimų, esančių ir lietuvių kalboje, kuriuos problemiška [145] atskirti nuo
nértėti
tipo atitikmenų. Vadinasi, kaip ir anksčiau minėtu atveju (žr.
dùmti
ir
káišti
) privalome juos atskirti ir konstatuoti jos išnykimą latvių kalboje, nors tai ir vienos ide. šaknies arealas, kurią išlaikė lietuvių ir prūsų kalbos.
Šaltinis:
Ademollo Gagliano 1992
, 145–146
Antraštė:
nértėti
Straipsnelis:
Pr.
ernertiuns
‘tūžti’, ‘pykti’ iš
er-
ir
nert-
. Artimiausias – lie.
išnértėti
‘spyriotis’, ‘ožiuotis’, plg.
nértėti
‘siautėti’,
pérnertėti
,
sunértėti
, su nuline kaita –
ap-nir̃sti
‘įpykti’ [82],
apsinir̃sti
, taip pat plg.
į-nir̃sti
,
nu-nir̃sti
,
pa-nir̃sti
;
ap-nir̃šti
,
į-nir̃šti
ir kt. šalia
nir̃šti
, taip pat adj.
nirštìngas
,
niršìngas
,
niršulìngas
,
niršùs
ir pan. Panašūs dariniai pasikartoja ir su
a
šaknyje:
nártinti
,
nártauti
,
nartė́ti
,
narténti(s)
, bet:
ap-nartinti
,
į-nartinti
,
su-nártinti
ir pan., plg.
nar̃sas
,
narsùs
,
narsà
ir pan. Tas pats balsis (kaitos laipsnis) ir slavų pavyzdžiuose (šaknis be
-t-
): r.
снорови́ть
,
унорови́ть
,
принорови́ть
ir t. t., plg. artimesnius semantiškai:
занорови́ть(ся)
‘užsispirti’,
изнорови́ть
‘mokyti blogio’ ir t. t.
Норови́ть
ir ypač
нóвор
,
норови́тый
,
норови́стый
pagal reikšmes neretai priartėja prie baltų. Iš kitų ide. kalbų: air.
nertaim
‘sutvirtinu’, kimr.
nerthu
, air.
nert
‘jėga’ ir kt.
Šaltinis:
Топоров ПЯ
E–H, 82–83
Antraštė:
nértėti
Straipsnelis:
*narsā
,
-sas
lytyse lie.
narsà
(4),
nar̃sas
(4) ‘Tapferkeit’,
narsùs
‘tapfer’ :
nértėti
‘toben’. Ide. šaknis nežinoma:
*nerht-
:
*nórt-so-
?
Šaltinis:
Rasmussen 1989
, 183
Antraštė:
nért-ėja
Straipsnelis:
žr.
įnartinti
Šaltinis:
Smoczyński 1989c
, 184
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas