Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
priemenė
.
Rezultatai
Antraštė:
priemenė̃
Straipsnelis:
[Priminsiu tuos le. kalbos baltizmus (žr.: Лаучюте Ю. Словарь балт. в сл. яз. Л., 1982), kurie fiksuojami s. le. kalboje:]
prymnia
(p. 38) ‘priestatas’: 1574 (Urbutis, Baltistica V (1) 1969, 68) – lie.
priemenė̃
.
Šaltinis:
Safarewicz 1983
, 350
Antraštė:
priemenė̃
Straipsnelis:
priemenė̃
– bendr. forma. K. Būga, Kalba ir senovė (Kaunas 1922) [24] p. 52 pateikia keletą fonetiškai skirtingų, bet sinonimiškų savo reikšmėmis formų iš tarmių.
Priemenė̃
(Kaltinėnai, Vilniaus raj.),
prienė̃
(Gervėčiai, iš E. Valter, Lietuviška chrestomatija) [St. Peterburg 1904] . 384, išn. 8),
priemenė̃
(Kvėdarna, ž.). Ponas prof. Zigmas Zinkevičius (Vilnius) šią medžiagą papildė pranešimuose laiškais:
priemenė̃
vartojama ne tik bendrinėje kalboje, bet ir daugybėje tarmių;
priemenė̃
pasitaiko – be Kaltanėnų – Zi̇́eteloj (apie Zasėčius), Varanavė (apie Ramaškonis), Razūnuose ir Ródūnioje. Be to, šis žodis egzistuoja dar ir kitomis formomis:
prieminė̃
(Punià),
priminė̃
arba
preminė̃
(Dùsmenys),
prieminià
su gen. sg.
prieminiõs
(Pùnskas),
prymenė̃
(Židi̇̀kai, ž.),
priemė̃
(Drusk. Ratnyčia),
pri̇́emenis
(m.; apie Vaškùs). Pirmasis žodžio komponentas yra baltų-slavų (galbūt tai ir s. lo.
pri
) prepozicija
prei-
, kurią lietuvių kalboje gali atitikti tiek
prei
, tiek
prie
; taip pat galimi ir
pry
,
pri
bei
pre
. Žodžio pabaigą sudaro įvairių formų sufiksas:
-menė̃
,
-menis
,
-mnė̃
,
-nė̃
,
-mė̃
,
-minė̃
,
-minià
. Šią įvairovę galima paprasčiausiai paaiškinti, jei manysime, kad garsų derinys (Lautfolge)
-mn-
yra pirmykštis.
-mn-
po diftongo reikalavo fonetinio supaprastinimo. Tai galėjo vykti anaptyksės būdu arba pašalinant vieną kurį nosinį priebalsį. Taigi,
priemnė̃
[25] laikytina seniausia forma. Kadangi moteriškos *
-iā-
kamienas lietuvių kalboje yra produktyvus, tai galima
priemnė̃
kildinti iš senovinės baltų *
prei-mna-
, kuri sudaryta kaip s. i.
ni-mna
ir kt. Reikšmė ‘priemenė’ turėjo išsivystyti iš reikšmės ‘prie, greta esantis’.
Šaltinis:
Forssman 1965, 23–25
Antraštė:
priemenė̃
Straipsnelis:
Šio žodžio kilmė nėra aiški. Bernhard Forssman siūlymas kildinti iš prielinksnio
priẽ
ir priesagos
-mn-
neįtikina. Iš palyginimo su kitais tos pastogės pavadinimais reikia spręsti, kad jis padarytas iš žodžio
nãmas
ir prielinksnio
priẽ
:
prie
+
namas
=
prienamė
. Senesnė forma
prienamė
(siūloma kirčiuoti žodžio gale kaip
panamė̃
) randama Miežinio žodyne (1894). Iš šios formos vėliau turėjo pasidaryti
priemenė̃
. Dėl dažno vartojimo vidurinio skiemens
-na-
balsis
a
po priebalsio
n
bus pavirtęs į
e
dėl asimiliacijos:
a
:
ė
>
e
:
ė
, ir atsiradusi forma
prie-ne-mė̃
. Toliau dėl lūpinio priebalsio
m
anticipacijos (
p … n … m
>
p … m … n
) įsikišo metatezė:
n
su
m
pasikeitė vietomis ir davė šių dienų
prie-menė̃
. Paskui kontaminacija ir trumpėjimas davė visokių variantų.
Šaltinis:
Balčikonis 1966
, 192
Antraštė:
priemenė̃
Straipsnelis:
[Straipsnyje aptariami dabartinės baltarusių kalbos lituanizmai]. Br.
пры́мян
‘priemenė, prieangis’ ГВ 67; Karskis Б 131 dar nurodo
при́мень
; sen. dokumentuose:
примен(ъ)
,
прымен(ъ)
ir kt., žr. Jablonskis LŽ 183–190, 321 ir kitur < lie.
priemenė̃
(
príemenę
).
Šaltinis:
Urbutis 1969a
, 68
Antraštė:
priemenė̃
Straipsnelis:
Lie.
priemenė̃
, br.
прымень
‘priemenė, priebutis’, s. le.
priemien
‘priestatas’.
Šaltinis:
Откупщиков 1971
, 123
Antraštė:
priemenė̃
Straipsnelis:
K. Būga (1959, 302), P. Skardžius (ŽD 75, 236) lie.
priemenė̃
veda iš baltų *
-mo-
būdvardžio *
preima-
‘priekinis’, plg. air.
riam
‘prieš tai, anksčiau’. E. P. Hampas (1970) aptariamame žodyje linkęs įžvelgti priesagą *
-m(e)n-
, bet tai abejotina (plg. Skardžius 1998, 860t.). Dar žr.
pìrmas
.
Šaltinis:
Ambrazas 2007
, 15
Antraštė:
priemen
Reikšmė:
Teil des Hauses am Eingang; Vorzimmer, Windfang
Straipsnelis:
žr.
pominis
Šaltinis:
Gliwa, Stukonis 2008
, 61–72
Antraštė:
priemẽnė
Reikšmė:
Teil des Hauses am Eingang; Vorzimmer, Windfang
Straipsnelis:
žr.
pominis
Šaltinis:
Gliwa, Stukonis 2008
, 61–72
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas