Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
priemenė̃
Straipsnelis:
[Priminsiu tuos le. kalbos baltizmus (žr.: Лаучюте Ю. Словарь балт. в сл. яз. Л., 1982), kurie fiksuojami s. le. kalboje:] prymnia (p. 38) ‘priestatas’: 1574 (Urbutis, Baltistica V (1) 1969, 68) – lie. priemenė̃.
Šaltinis:
Safarewicz 1983, 350
Antraštė:
priemenė̃
Straipsnelis:
priemenė̃ – bendr. forma. K. Būga, Kalba ir senovė (Kaunas 1922) [24] p. 52 pateikia keletą fonetiškai skirtingų, bet sinonimiškų savo reikšmėmis formų iš tarmių. Priemenė̃ (Kaltinėnai, Vilniaus raj.), prienė̃ (Gervėčiai, iš E. Valter, Lietuviška chrestomatija) [St. Peterburg 1904] . 384, išn. 8), priemenė̃ (Kvėdarna, ž.). Ponas prof. Zigmas Zinkevičius (Vilnius) šią medžiagą papildė pranešimuose laiškais: priemenė̃ vartojama ne tik bendrinėje kalboje, bet ir daugybėje tarmių; priemenė̃ pasitaiko – be Kaltanėnų – Zi̇́eteloj (apie Zasėčius), Varanavė (apie Ramaškonis), Razūnuose ir Ródūnioje. Be to, šis žodis egzistuoja dar ir kitomis formomis: prieminė̃ (Punià), priminė̃ arba preminė̃ (Dùsmenys), prieminià su gen. sg. prieminiõs (Pùnskas), prymenė̃ (Židi̇̀kai, ž.), priemė̃ (Drusk. Ratnyčia), pri̇́emenis (m.; apie Vaškùs). Pirmasis žodžio komponentas yra baltų-slavų (galbūt tai ir s. lo. pri) prepozicija prei-, kurią lietuvių kalboje gali atitikti tiek prei, tiek prie; taip pat galimi ir pry, pri bei pre. Žodžio pabaigą sudaro įvairių formų sufiksas: -menė̃, -menis, -mnė̃, -nė̃, -mė̃, -minė̃, -minià. Šią įvairovę galima paprasčiausiai paaiškinti, jei manysime, kad garsų derinys (Lautfolge) -mn- yra pirmykštis. -mn- po diftongo reikalavo fonetinio supaprastinimo. Tai galėjo vykti anaptyksės būdu arba pašalinant vieną kurį nosinį priebalsį. Taigi, priemnė̃ [25] laikytina seniausia forma. Kadangi moteriškos *-iā- kamienas lietuvių kalboje yra produktyvus, tai galima priemnė̃ kildinti iš senovinės baltų *prei-mna-, kuri sudaryta kaip s. i. ni-mna ir kt. Reikšmė ‘priemenė’ turėjo išsivystyti iš reikšmės ‘prie, greta esantis’.
Šaltinis:
Forssman 1965, 23–25
Antraštė:
priemenė̃
Straipsnelis:
Šio žodžio kilmė nėra aiški. Bernhard Forssman siūlymas kildinti iš prielinksnio priẽ ir priesagos -mn- neįtikina. Iš palyginimo su kitais tos pastogės pavadinimais reikia spręsti, kad jis padarytas iš žodžio nãmas ir prielinksnio priẽ : prie + namas = prienamė. Senesnė forma prienamė (siūloma kirčiuoti žodžio gale kaip panamė̃) randama Miežinio žodyne (1894). Iš šios formos vėliau turėjo pasidaryti priemenė̃. Dėl dažno vartojimo vidurinio skiemens -na- balsis a po priebalsio n bus pavirtęs į e dėl asimiliacijos: a : ė > e : ė, ir atsiradusi forma prie-ne-mė̃. Toliau dėl lūpinio priebalsio m anticipacijos (p … n … m > p … m … n) įsikišo metatezė: n su m pasikeitė vietomis ir davė šių dienų prie-menė̃. Paskui kontaminacija ir trumpėjimas davė visokių variantų.
Šaltinis:
Balčikonis 1966, 192
Antraštė:
priemenė̃
Straipsnelis:
[Straipsnyje aptariami dabartinės baltarusių kalbos lituanizmai]. Br. пры́мян ‘priemenė, prieangis’ ГВ 67; Karskis Б 131 dar nurodo при́мень; sen. dokumentuose: примен(ъ), прымен(ъ) ir kt., žr. Jablonskis LŽ 183–190, 321 ir kitur < lie. priemenė̃ (príemenę).
Šaltinis:
Urbutis 1969a, 68
Antraštė:
priemenė̃
Straipsnelis:
Lie. priemenė̃, br. прымень ‘priemenė, priebutis’, s. le. priemien ‘priestatas’.
Šaltinis:
Откупщиков 1971, 123
Antraštė:
priemenė̃
Straipsnelis:
K. Būga (1959, 302), P. Skardžius (ŽD 75, 236) lie. priemenė̃ veda iš baltų *-mo- būdvardžio *preima- ‘priekinis’, plg. air. riam ‘prieš tai, anksčiau’. E. P. Hampas (1970) aptariamame žodyje linkęs įžvelgti priesagą *-m(e)n-, bet tai abejotina (plg. Skardžius 1998, 860t.). Dar žr. pìrmas.
Šaltinis:
Ambrazas 2007, 15
Antraštė:
priemen
Reikšmė:
Teil des Hauses am Eingang; Vorzimmer, Windfang
Straipsnelis:
žr. pominis
Šaltinis:
Gliwa, Stukonis 2008, 61–72
Antraštė:
priemẽnė
Reikšmė:
Teil des Hauses am Eingang; Vorzimmer, Windfang
Straipsnelis:
žr. pominis
Šaltinis:
Gliwa, Stukonis 2008, 61–72

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas