Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: pūrai.

Antraštė:

pūrai

Straipsnelis:

žr. girsa

Šaltinis:

Endzelīns DI II, 390

Antraštė:

pūraĩ

Straipsnelis:

Manoma, kad priešistoriniais laikais Rytų Europos nestepinės juostos žmonės buvo susiję su žemdirbyste ir kad šių žmonių kalbose žemdirbystės leksika turi reprezentuoti labai archaišką leksikos sluoksnį, siekiantį gilią senovę. Todėl ištyrėme pagrindinių žemdirbystės terminų etimologiją, norėdami nustatyti, kiek šie terminai reprezentuoja bendrus ide. archaizmus, kiek baltų-slavų inovacijas ir kiek baltų ir slavų inovacijas atskirai. Jeigu atitinkamus žodžius galima traktuoti bendrabaltiškais ir bendraslaviškais (praslaviškais), tai dėl vietos stokos apsiribojame tik jų nurodymu, - jeigu ne, tai nurodome ir kitų baltų ir slavų kalbų žodžius. Ide. atitikmenys ir rekonstruotos prokalbės formos etimologijai paaiškinti nurodomos tik sunkesniais atvejais.] Lie. kviečiaĩ pl. m., ž. pūraĩ pl. m. ‘žieminiai kviečiai’, prasl. *pyrъ ir *pyro (pvz., r. (bžn.) pyro, s.-kr. pȉr ir t. t., bet le. perz, č. pýr ir r. pyréj reikšmė pakitusi – „Triticum repens“ [128] – plg. Moszyński. Kultura ludowa Słowian, I 232). Pirmasis lie. žodis yra labiau panašus į šiaurės germanų skolinį (go. hvaiteis, s. isl. hveiti ir t. t., Fraenkel I 326), o antras kartu su slavų žodžiu yra senas ide. archaizmas (Trautmann 232 ir Pokorny 850, *pū-ro- ‘korn(fruct)’).

Šaltinis:

Gołąb 1982, 128–129

Antraštė:

pūraĩ

Straipsnelis:

[Remiantis kalbotyros duomenimis, kuriuos papildo material. kultūros, istorija, nustatomi tokie prasl. augintų javų pavadinimai:] 6. pyrъ: pyro ‘javų rūšis, pszenica szpelc, Triticum spelta; varputis, Agropyrum repens, Triticum repens’. Seniausias prasl. augintų kviečių pavadinimas buvęs pyrъ pyra, kuris rekonstruojamas remiantis: a. luž. trm. pyr -ra, pór -ra ‘Triticum repens’, č. pýr: pejr -ru, trm. pyjr ‘Agropyrum’, slov. pîr ‘Triticum spelta’ píra ‘t. p. sorų košė’, s.-kr. pȉr pȉra ‘tokie javai’ [ir kt. pvz.], bulg. trm. pir ‘Triticum repens’, mak. pir ‘Agropyrum repens; Triticum repens’, bžn.-sl.-r. pyro ‘tokia miežių rūšis’ [262], r. pyro ‘žirniai’, ukr. trm. pyr per ‘Thymallus vescilifer’, plg. br. pyrnik ‘Agropyrum’. Prasl. pyrъ: pyro < ide. pūro-. Tikslūs atliepiniai yra: lie. trm. pūraĩ pl. ‘žieminiai kviečiai’, pū̃ras ‘žieminių kviečių grūdai’, la. pūŗi ‘t. p.’, pr. pure f. ‘dvisė, Bromus secalinus’, gr. πυρός ‘javai, kviečiai’, ang.-saksų fyrs ‘Quecke’.

Šaltinis:

Sędzik 1977, 262–263

Antraštė:

pūrai

Straipsnelis:

[Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti vadinamąją pirminę baltų kalbų leksiką, pabrėžiant, pirma, ide. komponentą [t.y. archaiškas leksemas, reikšme ir forma visiškai atitinkančias giminiškų kalbų pavyzdžius] ir, antra, naujus elementus [t.y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskiros baltų kalbų raidoje.] Kviečiai. Senas paveldėtas pavadinimas išlaikytas žieminių kviečių pavadinime: lie. ž. pūras, pl. pūraĩ, la. pûri, plg. gr. πῡρός ‘javai, kviečiai’, s. sl. pyro, č. pýr ‘kvietys, sora’; pr. pure turi antrinę reikšmę ‘dirvinė raugė’.

Šaltinis:

Smoczyński 1982, 227

Antraštė:

pūraĩ

Reikšmė:

‘žieminiai kviečiai’

Straipsnelis:

pure (turbūt su ū) E. 273 ‘dvisė, Trespe’: lie. pūraĩ, la. pûŗi, s. sl. ПЫРО ‘Spelt’, gr. πῡρός ‘kviečiai’ ir kt. žr. Walde Vrgl. Wrtb. II 83; kitaip (:lie. purė ‘Quaste’) H. Petersonas Etymol. Misz. 38.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV(2), 292

Antraštė:

puraĩ

Straipsnelis:

Gr. pyros (πυρός) ‘kviečiai’ yra ide. žodis, kurį randame s. i. pūra- ‘pyragaitis’, lie. pūrai ‘žieminiai kviečiai’, s. sl. pyro (žr. diospyros, melampyron, isopyros, aegopyron).

Šaltinis:

Carnoy 1959, 228

Antraštė:

puraĩ

Straipsnelis:

Praslavų kamienas pyrьjь- atsispindi r. пырей, ukr. пирiй, перiй, bulg. пирей. Čia esanti sena ide. šaknis (plg. gr. πυρός, lie. puraĩ) praslavų kalboje turėjo kitokią kamieno struktūrą. S.-kr. пȕр, slov. pýr, č. pýr, pýř, slovk. pýr, le. perz, a. luž. pýr rodo vyriškosios giminės kamienus pyrjo- ir pyro-. Užfiksuotas pyro (plg. ПЫРО bžn. slavų tekstuose) kilęs iš bendr. [290] gim. kamieno pyro-.

Šaltinis:

Бернштейн 1974, 290–291

Antraštė:

pūraĩ

Straipsnelis:

Gr. πῡρός m. ‘kviečiai, Trticum vulgare’ [...]. Ide. turėjo skirtingus grūdinių kultūrų pavadinimus: πῡρός , πῡροι yra baltų ir slavų kalbų grupėje: lie. pūraĩ pl. ‘žieminiai kviečiai’, pū̃ras sg. m. ‘kviečio grūdas’, la. pūri, bet nurodant kitus javus: s. sl. ir r. pyro ‘ὄλυρα, κέγχρος’. Be to, r. pyréj ‘triticum repens, varputis’, germ. kalbų s. ang. fyrs ‘varputis’. Žodžio pradžios sigma dar σπυρός galėtų būti senasis pakeitimas, plg. Schwyzer Gr. Gr. 1, 334, pagal Fraenkel, Philol. 97, 1948, 168; IF 59, 1944, 304 ir toliau, kilęs iš analogijos (σῖτος? σπόρος?). Dar žr. Pokorny 850. Abejotina. Nieminen, KZ, 74, 1936, 170, hipotezė, kuris primena lie. piáuti, lo. paviō ‘belsti’. Dėl realia, plg. Schrader-Nehring Rellexikon 2, 647, bei Jasny, The Wheats in Antiquity. Pagal Schwyzer, sekant Güntert, kalba eina apie keliaujantį žodį, plg. Schwyzer, Gr. Gr. 1, 58, išnaša 3.

Šaltinis:

Chantraine DEG, 3, 959

Antraštė:

pūraĩ

Straipsnelis:

Lie. pūraĩ ‘žieminiai kviečiai’, la. pûri, pr. pure ‘dirsė’; r. пырей ‘varputis’, s.-kr. пȕp ‘kviečiai spelta’, s. i. pū́raḥ ‘tešlainis kepinys’, gr. πυρός, dor. σπυρός ‘kviečiai’, s. isl. fyrs ‘varputis’. Frenkelis, Būga mano, šį pavadinimą esant skolintu iš germanų. Sabaliauskas laiko jį baltišku; tokiu atveju jis būtų giminiškas su lie. šviẽsti, šviesùs, r. свет ‘šviesa’, go. hvaiteis ‘kvietys’, s. isl. hweiti, s. v. a. weizzi. Dėl semantikos plg. alb. barth ‘kviečiai’: bardhë ‘baltas’, pr. gaydis, gayde ‘kviečiai’, dagagaydis ‘vasariniai kviečiai’: pr. gaylis ‘baltas’.

Šaltinis:

Sabaliauskas 1966a, 24

Antraštė:

purai

Straipsnelis:

Žodžio пырéй etimologiaj žinoma seniai: jis kilo iš senojo ide. kviečių pavadinimo – gr. πυρός, lie. purai. S. sl. žodis *pyro ‘kviečiai’ (plg. s.-kr. пȕр, slov. pîr, pîra ‘kviečiai’) rytų ir vakarų sl. kalbose (šia reikšme) neišliko, bet minėtose sl. kalbose juo remiasi būdvardis пырéй ‘kviečiuose, rugiuose auganti piktžolė (varputis), t. y. paraidžiui kvietinė piktžolė’ < *pyr-ьjь, plg. tos pačios šaknies pr. pure ‘dirsė’, s. ang. fyrs ‘varputis’.

Šaltinis:

Меркулова 1964 (1965)a, 75

Antraštė:

pūraĩ

Straipsnelis:

Lie. pūrai ‘žieminiai kviečiai’, la. pūri, s. sl. pyra ‘kviečiai spelta’, s.-kr. пȕр, gr. πῡρός, s. i. pūra-ḥ ‘tešlainis kepinys’, germ. fyrs ‘varputis’.

Šaltinis:

Sabaliauskas 1958b, 455

Antraštė:

pūraĩ

Reikšmė:

‘žieminiai kviečiai’

Straipsnelis:

Lie. pūraĩ, la. pūri ‘žieminiai kviečiai’, pr. pure ‘dirsė’, gr. pyrós ‘kviečiai, javai’.

Šaltinis:

Rosinas 1998, 284

Antraštė:

pūraĩ

Straipsnelis:

[Aptariama medžiaga, rodanti baltų ir slavų skolinimąsi iš nepaliudytos „temematų“ kalbos, kaip pasiūlė G. Holzer, Entlehnungen aus einer bisher unbekannten indogermanischen Sprache im Urslavischen und Urbaltischen, Viena: Akademie der Wissenschaften, 1989.] Sl. bъrъ ‘Hirse’ < *buro- < *pūro-, gr. pūrós ‘Weizen’, s. ang. fyrs ‘Quecke’, lie. pūraĩ, bžn. sl. puro. Ši etimologija yra geresnė negu *bher- ‘hervorstehen’.

Šaltinis:

Kortlandt 2004, 253

Antraštė:

pūraĩ

Straipsnelis:

žr. pūras

Šaltinis:

Olsen 2009, 360

Antraštė:

pū́rai

Reikšmė:

гной

Straipsnelis:

žr. puiris

Šaltinis:

Каралюнас 1988-1996 (1997), 262—263

Antraštė:

pūraĩ

Reikšmė:

winter crops

Straipsnelis:

[Aptariami senosios graikų kalbos o kamieno oksitonai su priesaga -ρο-.] Gr. πῡρός giminiškas lie. pūraĩ pl. ‘winter crops’ (žemaičių šnektose paliudyta ir 2, ir 4 kirčiuotės), la. pûŗi, s.-kr. pȉr, slov. pȋr, r. pyréj, s. ang. fyr(e)s ir kt. Dėl arabų burr, korėjiečių pori, gruzinų puri, ši žodžių šeima dažnai laikoma „keliaujančiuoju žodžiu“ (vok. Wanderwort) ir šios alternatyvos negalima a priori atmesti. Vis dėlto Nieminenas (1956: 119) kildino šią šeimą iš šaknies, Pokorny’o (827) rašomos kaip *pēu- : *pəu- : *pū̆- ‘schlagen; scharf, schneidend hauen’. Jei čia neįtraukiame gr. παίω (dėl kurio žr. Frisk s. v.), galime rekonstruoti šaknį *peH₁u-. Kalbamasis žodis tuomet būtų priesagos -ro- vedinys *pH₁u-ro- ‘das Geschlagene, Gedroschene’ ar, greičiau jau, ‘dar Geerntete’. Laringalo padėtis paaiškintų priegaidę baltų kalbų atitikmenyse, slov. pȋr ir, ko gero, trumpąjį balsį s. ang. fyres. Kita vertus, a. p. a s.-kr. pȉr ir a. p. 2 lietuvių kalboje turėtų būti antrinė.

Šaltinis:

Lubotsky 1988, 136