Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: rėpti.

Antraštė:

rė́pti

Straipsnelis:

žr. imti

Šaltinis:

Ademollo Gagliano 1992, 155

Antraštė:

rė́pti

Straipsnelis:

Žr. ropti

Šaltinis:

Варбот 1974, 41–42

Antraštė:

rė́pti

Straipsnelis:

žr. replės

Šaltinis:

Ademollo Gagliano 1992, 154–156

Antraštė:

rė́pti

Straipsnelis:

Pagal formą ir semantiką prasl. *rapati (su spėjama pradine reikšme ‘plėšti, rauti’, ‘čiupti’) turi būti įjungtas į ide. *rep- ‘čiupti, traukti, plėšti’ lizdą. Jam priklauso dariniai : lo. rapere ‘skubiai čiupti, grobti’, alb. rjep ‘nuimti, nulupti, rankioti’, lie. rėpti ‘apglėbti’, gr. ἐρέπτομαι ‘valgyti, ryti’, s. i. rápas ‘fizinis trūkumas’, pr. raples ‘replės, žnyplės’. Pagal šaknies atliepimą prasl. *rapati artimiausias yra lie. rópti, aprópti ‘užbaigti kokį nors darbą’. Alb. rjep ‘nuimti, nulupti, rankioti’ patvirtina reikšmių ‘stipriai šukuoti’, ‘skrosti’ senumą, užfiksuotų bulg. pánaм ir pateisina prasl. *rapati reikšmių ‘plėšti, rauti’ rekonstrukciją.

Šaltinis:

Варбот 1984, 177

Antraštė:

rė́pti

Straipsnelis:

žr. aprėpti

Šaltinis:

Garnier 2010, 245–246

Antraštė:

rė̃pti; rė́pti

Straipsnelis:

[Aptariama ilgųjų balsių raida bei Kortlandto siūlomos cirkumfleksinės priegaidės galimybė baltų ir slavų kalbose.] Kai kurių lietuvių kalbos veiksmažodžių pirminėms paradigmoms būdinga dviguba intonacija: pirminis etimologinis akūtas ir antrinis cirkumfleksas, pvz., lie. -rė́pti / -rė̃pti. -rė́pti (: gr. ἐρέπτομαι ‘(su)ryti, išplėšti, atimti’, alb. rjep ‘atplėšti, (api)plėšti’, lo. rapiō ‘(pa)griebti, paimti, atimti’; LIV, 501). Šios formos senumą rodo ir alb. aor. ropa, jei tai perkelto imperfekto *(h₁)rḗp-t tęsinys.

Šaltinis:

Villanueva Svensson 2011a, 23