Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: siūti.

Rezultatai

Antraštė:: siū́ti
Straipsnelis:: schumeno (su ū) E. 507 ‘Schusterdraht, dervasiūlis (batams siūti)’: lie. siū́ti, la. šũt, s. sl. шити, go. siujan, lo. suere ‘siūti’ ir kt. žr. Walde Vrgl. Wrtb. II 514 t., dėl formos žr. I 253.
Šaltinis:: Endzelīns DI IV(2), 301

Antraštė:: siūti
Straipsnelis:: Didžiuma žodžių, žyminčių sąvoką ‘siūti’,priklauso iš ide. prokalbės paveldėtų žodžių grupei: lie. siūti, la. šūt, s. sl., s.-kr. šiti ir kt. sl., s. i. sīv-, syū-; lo. suere, go. siujan ir kt. germ. < ide. *syū-, *sīw-, *sū-. Kitose kalbose šie žodžiai giminiški veiksmažodžiams, reiškiantiems ‘verpti’, ‘daryti’, ‘augti, didėti’.
Šaltinis:: Buck 1949, 412

Antraštė:: siū́ti
Straipsnelis:: Toch. A sopi "siūlelis, tinklas (vok. Netz)’, B sopittse ‘turintis tinklą’ su formomis A nom. pl. sopiñ, acc. pl. sopis. Šiuo atveju reikia kildinti iš ide. veiksmažodžio, reiškiančio ‘siūti’ ir reprezentuojamo s. i. sīvyati, go. siujan, s. isl. sȳja, s. v. a. siuwan, lo. suere, lie. siuvù ir t. t.; dėl reikšmės plg. pranc. filet < lo. filum ‘siūlas’ (žr. nurodyto veiksmažodžio vedinius: s. i. syū́man- ‘ryšys, diržas’, sū́tra ‘virvė, linas’, pr. schumeno ‘dervasiūlis’, het. šum(m)anza(n) ‘virvė, lynas’). Toch. sopi(-) reikia kildinti iš ide. *sū-u̯(o)- ir šiuo atveju A sopi privalo būti nagrinėjamas kaip skolinys iš B dialekto arba iš ide. *sou-u̯(o)-, o šiuo atveju B sopi(-) turi būti laikomas skoliniu iš A dialekto. Dėl fazės *sou- greta *si̯ū-, *si̇̄u̯- ir *sū-, kurie dažniausiai pateikiami kaip veiksmažodžio ‘siūti’ ir jo vedinių rekonstrukcijos, plg. toch. A ṣutkäm ‘virvė, lynas (?)’, kuris (galbūt su germanų formomis: go. siujan ir t. t.) taip pat patvirtina ide. *seu-. [434] Toch. sopi(-) darybos požiūriu žodžio galo -i kilo iš ide. *-i̯ā ir t. t., jei jį kildiname iš A dialekto (bet taip pat žr. Van Windekens, Orbis 19 (1970) 443 ir 21 (1972) 112), tai ši galūnė reprezentuos ide. *-ōi, kaip B dialekto (Van Windekens, Orbis 19 (1970) 430 ir toliau, ypač 442). Nėra jokio pagrindo priimti neide. kilmę (Naert, Orbis 14 (1965) 533).
Šaltinis:: Windekens 1976, Ι, 434–435

Antraštė:: siū́ti
Straipsnelis:: Gr. ὑμήν, -ενος m. ‘plėvelė, plona oda’ […]. Nepaisant skirtingos υ kiekybės (plg. A. R. 4, 1648), priesagos bei giminės šis terminus technicus paprastai gretinamas su s. i. syū́man- n. (dėl žodžio pradžios *sy- traktavimo, plg. Lejeune, Phonétique § 127). Gr. žodžio reikšmė taip pat skiriasi. S. i. žodis reiškia ‘ryšys, diržas, siūlė’. Taip pat prisimenamos baltų kalbos, pr. schumeno ‘batsiuvio siūlas’, pagaliau het. šumanza, plg. Kronnaser, Etymologie der hettit. Spr. 1, 199. Šios formos susisieja su praes., reiškiančiu ‘siūti’: s. i. si̇̄vyati su dalyviu suytā́- (plg. Mayrhofer, Wb. 3, 477), lie. siúti, s. sl. šijǫ, šiti, go. siujan, gr. κασσύω ir t. t. Šaknis turi formas *syū- ir *sū-, plg. dar Pokorny 915.
Šaltinis:: Chantraine DEG 4, 1156

Antraštė:: siū́ti
Straipsnelis:: S. sl. шиѭ, priklausantis tiems patiems veiksmažodžiams su *-y- be antrojo kamieno su -a-, kaip ir спѣѭ, дѣѭ, giminiškas lie. siùva, siùvo, siū́ti, la. šuvu, šuvu, šũt. S. i. baritoninės paradigmos pėdsakai t. p. atsispindi lo. sūtus < *sjū́tos, sūtum < *sjūtum (Дыбо 1962, p. 15; 1958, p. 61; 1961, p. 18, 31), t. p. plg. kirtį s. i. syū́man ‘siūlas’, kuris kirčio vieta panašus į vienatipį ide. *sḗmen, rekonstruojamą pagal vakarų ide. duomenis. Stangas ne kartą pastebėjo, kaip sunku žodžiui ‘siūti’ nustatyti pradinę formą. Kadangi kamienas *sHiu- > *siū- ėmė priklausyti kamienams su ilguoju elementu tiktai laringalų kritimų epochoje, mažesnis jo atsispindėjimo vienodumas baltų ir slavų kalbose pasirodo paaiškinamas. *-j- kamienas, panašus į s. sl. шиѭ, atsispindi ir go. siujan, s. ang. sē̆owjan.
Šaltinis:: Иванов 1981, 166

Antraštė:: siūti
Straipsnelis:: Ide. kamienų *si̯ū̆-, *(s)nē̆- reikšmės ‘surišti, tempti, traukti, mesti (metmenis)’ yra pirminės, o reikšmė ‘siūti’ – nauja, plg. *snē̆- reikšmė ‘austi, mesti (metmenis)’ išliko lo., gr., sl. kalbose; semantinė inovacija ‘siūti’ atsirado tik germ. kalbose. Ide. *si̯ū̆- ‘surišti’ išsivystė į ‘siūti’ vien sl., bl. ir atskirose germ. kalbose. Bl., sl., germ. kalbose neužfiksuoti adatos pavadinimai, pamatuoti *si̯ū̆, plg. germ. *nēþlō-, sl. *jьgъla (*jьgo- Macheko pasiūlyta etimologija), lie., la. adata – lie. adyti – kas patvirtina, kad šio kamieno vartojimas buvęs ribotas. Ide. kamieno *si̯ū̆-, sl. *šiti, bl. *si̯ū̆tei, germ. *sew- reikšmė anksčiausiai pakito į ‘pradurti ir surišti odos gabalus’, o pastaroji daug vėliau > ‘siūti (bendrai)’.
Šaltinis:: Трубачев 1963a, 36

Antraštė:: siū́ti
Straipsnelis:: Ved. sī́vyati ‘siuva’ PPP syūtá-, čionai sietinas syū́man- n. ‘raištis’ (‘Band’), šakninis vardažodis syū́- f. ir kt. vediniai. Derinasi su *si̯eu̯h1- su -y- Praes. *si̯u(h1)-i̯e-ti, PPP *si̯uh1-tó-s. Oset. xujun//xuin ‘siūti’, xud ‘befestigt’ rodo -ū- apibendrinimą. Iš ide. yra problemiški vediniai s. i. sevaka- m. ‘siuvėjas, maišas’ ir Brahm. sevanī ‘siūlė’, bet galimi aiškinti kaip pseudo-pilnieji laipsniai iš sīv-. Su sī́vyati aiškiai identiškas yra go. siujan, kuris rodo pragerm. ilgojo diftongo -īu̯- sutrumpinimą; s. v. a. siuwen ir s. ang. siouu ‘siuvu’ turi vak. germanų w geminaciją prieš j; su -o- laipsniu s. nord. Saumr, s. ang. séans, s. v. a. soum ‘apsiuvas’ iš *si̯ou̯(h1)-mo-s […]; čia priklauso antrinės eu̯- formos kaip s. nord. sjóðr, s. ang. séod ‘piniginė’ < pragerm. *seu̯-daz ir s. v. a. siula ‘batsiuvio yla’, da. syl iš germ. *seu̯lō (seniau *seu̯llō < *si̯eu̯-dhlā […]. Su nykstamuoju b. kaitos laipsniu s. nord. súðf. ‘Plankenverband des Schiffes’ […], v. v. a. sūt m. ‘siūlė’ (tiksliai atitinka syūtá-). Balto-slavai, atrodo, turi tik *si̯uh1-: Inf. lie. siū́ti, s. sl. šiti, praes. lie. siuvù (s. sl. šijǫ pagal Inf.), Part. lie. siū́tas, r. šítyj, pr. schumeno (Elb.) ‘drot’ (i. e. ‘Schusterdraht’) iš *si̯ū-men-ā, plg. ved. syū́man- ir het. šumanza. […] [118]
Šaltinis:: Rasmussen 1989, 182

Antraštė:: siū́ti
Straipsnelis:: Baltų-slavų žodžių darybos izoglosų gausu ir jos gerai žinomos. Ypač įdomūs atvejai, kai visas „pluoštas“ žodžių darybos izoglosų persikryžiuoja su ta ar kita leksikos izoglosa. Pvz.: [13] […] 2) lie. siū́ti ‘шить’ – s. r. шити; lie. siuvi̇̀kas ‘портной’– s. r. шьвьць; lie. siuvė́jas ‘портной’ – s. r. шьвѣи; lie. siuvė́ja ‘швея’ – s. r. шьвѣя. Panašaus pobūdžio ‘kompleksinės’ izoglosos ypač dažnai pasitaiko kalbose, tarp kurių esama artimiausios giminystės. [14].
Šaltinis:: Откупщиков 1974, 13–14

Antraštė:: siū́ti
Straipsnelis:: žr. vapsa
Šaltinis:: Kortlandt 2004, 255

Antraštė:: siū́ti
Reikšmė:: coudre
Straipsnelis:: [Aptariami šaknies *sh₂ei̯- ‘lier, attacher’ dariniai.] Galbūt egzistavo u-prezensas *síh₂-u̯-e/o- su būdvardžiu *si̯uh₂-tó- (< *síh₂-u-to-, su metateze). Iš čia kiltų s. i. sī́v-ya-ti ‘coudre’, go. siujan ‘coudre’, s. sl. šiti ‘t. p.’ (< sl. *šjyti), lie. siū́ti ‘t. p.’ (iš *si̯uh₂-tí-, plg. s. i. syūti- f. ‘sac’).
Šaltinis:: Garnier 2010, 218

Antraštė:: siū́ti
Straipsnelis:: Pr. pavyzdžiai rodo, kad, kaip ir latvių kalboje, bebalsiai *s + *j > *š, atsidūrę prieš užpakalinės eilės balsius, buvo paveikti istorinės palatalizacijos, plg. pr. Schuwikis E 496 ‘shoemaker’ = lie. siuvìkas / siuvìkis ‘tailor, siuvėjas’, č. švec ‘shoemaker’ < sl. *šьvьcь < bl.-sl. *sjū- ‘to sew’, plg. lie. siū́ti, bet la. šũt. Vadinasi, prūsų kalboje ne tik duslusis *s, bet ir skardusis *z + *j + užpakalinės eilės vokalizmas sistemiškai turėjo išvirsti į ž.
Šaltinis:: Palmaitis 2010a, 137

Antraštė:: siū́ti
Straipsnelis:: [Aptariama bl. ir sl. kalbų pirminių veiksmažodžių, kurių ide. šaknies baigmuo *˚eu-, *˚eHu-, *˚euH-, aktyvinių prezensų ir aoristų raida, žr. Villanueva Svensson 2011, 317ff.] Pradžios dėmens palatalizacija nurodo pirminį pamatinio laipsnio i̯e/o-prezensą ir / arba pamatinio laipsnio aoristo-bendraties kamieną. Kur palatalizacijos nėra – ten pamatinio laipsnio tematinis prezensas, nulinio laipsnio prezensas arba nulinio laipsnio aoristo-bendraties kamienas. Lie. siū́ti, siùva (siū̃na), siùvo (-ė), la. šũt, šuvu (šuju, šūnu) ‘t. p.’; sl. *ši̋ti, *ši̋jǫ AP a ‘t. p.’ (bžn. sl. šiti, šijǫ, sr.-kr. šȉti, *šȉjēm, r. šit ̕, š ̕ju). Ide. prez. *si̯uh₁-i̯e/o- (*sih₁u-i̯e/o-; LIV, 545) ‘siūti’: s. i. sī́vyati; germ. *siujan (go. siujan), lo. suō, -ere. Bl.-sl. prez. *si̯ū́-i̯e/o- (< *si̯uH-i̯e/o-), inf. *si̯ū́-tei- (< *si̯uH-téi), aor. *si̯uu̯-ā (?) pratęstas sl. formose. Bl. prez. *si̯uu̯-a- – greičiausiai ne senas darinys (bl. formos neturi nulinio laipsnio i̯e/o-prezensų ˚au- šaknims).
Šaltinis:: Villanueva Svensson 2011b, 208

Antraštė:: siū́ti
Straipsnelis:: Vedų kalboje yra šešios dėmens -īv- šaknys. Visoms joms būdinga ta pati raida: šaknis -H → i-prezensas → daiktavardis su formantu -u- → vardažodinis veiksmažodis. Viena šių šaknų – sīv- ‘siūti’. Vedų kalboje šios šaknys beveik visada nulinio laipsnio ir joms būdinga savaiminė kaita: Cīv- (tai yra CiHu̯-) prieš balsį arba y ir Cyū- (tai yra Ci̯uH-) prieš priebalsį. Tai būdinga ir kitų kalbų giminiškiems žodžiams, pavyzdžiui, proto in.-ir. prezenso kamienas *siHuia- (s. i. sī́vyati; ide. *sh₂-i-u-) ir panašaus vokalizmo go. siujan ‘siūti’ yra priešingi in.-ir. *siuHta- ‘(su)/(pri)siūtas’ (s. i. syūtá-, oset. xʷyd / xud, lie. siū́ti, la. šũt, sr.-kr. šȉti ‘siūti’, plg. AiGr. I:91f.). Tokią distribuciją greičiausiai lemia taisyklė *C₁iHuC₂ > C₁iuHC₂ (C₂ ≠ i̯), suponuojanti pastovią laringalo poziciją po vokalinio elemento (Lubotsky 2000, 320). Šios šaknies reikšmė ‘siūti’ universali ir mažai kintanti. Rodos, iki šiol niekur nefiksuota, kad s. i. sīv- / syū- susiję su ‘fasten, fetter’ reikšmės šaknimi: ide. šaknis *seh₂-, atsispindinti in.-ir. *saH- > s. i. sā- ‘fasten, fetter’: šaknies aor. sāt 3 sg. inj. act. (RV+); sitá- ‘bound’ (RV+), ví-ṣita- ‘untied’ (RV+). Kaip yra žinoma, ide. šakniai *seh₂- būdingas i-prezensas *sh₂-oi- / *sh₂-i- (Oettinger 2002: xxviii, 2004: 400; Kloekhorst 2006, 2008: 391): het. vns. 3 asm. iš-ḫa-a-i, dgs. 3 asm. iš-ḫi-an-zi ‘to bind, wrap; to obligate with, impose upon’.
Šaltinis:: Lubotsky 2011, 105–109, 111