Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
skelėti
.
Rezultatai
Antraštė:
skelė́ti
Reikšmė:
‘schuldig sein, būti skolingam’
Straipsnelis:
Pr.
skellānts
(praes. act. part.) 43,₂₃ (pl. reikšme; čia turi būti <
*skelāntes
, žr. FBR XI 51) [ir kt.]:
skallīsnan
, lie.
skelė́ti
(1., pl. praes.
skẽlame
iš Daukšos Postilės 27, ₃₁ - Volterio leidimas), go.
skal
‘ich soll’ ir kt. žr. Walde Vrgl. Wrtb. II 596.
Šaltinis:
Endzelīns DI
IV(2), 307
Antraštė:
skelėti
Reikšmė:
‘būti skolingam’
Straipsnelis:
Ide. kalbų žodžiai, reiškiantys ‘skelėti’, dažniausiai yra reiškiami žodžių junginiais ‘būti skolingam’, ‘būti kaltam’ ar žodžio, reiškiančio ‘skola’ vediniais. Tačiau kartais atvirkščiai veiksmažodis yra daiktavardžio ar būdvardžio šaltinis arba veiksmažodis visiškai etimologiškai nesusijęs su panašios reikšmės daiktavardžiu ar būdvardžiu. Lie.
skelėti
,
skola
,
skolingas
, pr.
skalisnan
‘pareiga’, be
s-
lie.
kaltas
,
kaltė
(tolesni šakniniai ryšiai su lie.
skelti
abejotini) giminiški go.
skulum
, s. ang.
sculan
, s. v. a.
scolan
‘būti skolingu’; būdvardis s. isl.
skyldr
, v. v. a.
schuldec
ir t. t.
Šaltinis:
Buck 1949
, 794–795
Antraštė:
skelėti
Reikšmė:
‘būti skolingam’
Straipsnelis:
[Kalbama apie germanų modalinių veiksmažodžių, tarp jų apie
sollen
‘privalėti’ kilmę]. s. isl.
skyld
‘skola, kaltė’ <
*skul-oti
(veiksmažodinis abstraktas),
skyldr
‘giminingas (kaip tas, kuriam esi įsipareigojęs)’. Paralelių gal esama baltų kalbose: lie.
skelėti
‘būti skolingam’,
skola
‘Schuld’; taigi kalbama apie ypatingą baltų-germanų izoglosą [nėra pagrindo žiūrėti į baltų formas kaip į skolinius iš germanų: žr. Fraenkel LEW s. v.
skelė́ti
.], už šių šeimų ribų tolimesnė giminystė yra problematiška.
Šaltinis:
Ramat 1971
, 197
Antraštė:
skelė́ti
Straipsnelis:
Germ.
skal
‘yra skolingas, schuldet’ (go.
skal
‘būti skolingam, nusikaltusiam, privalėti [ką nors]’, s. isl.
skal
‘privalėti, turėti, reikėti’, s. ang.
sceal
‘t. p.’, s. fryz.
skel
‘t. p.’, s. saks.
scal
‘t. p.’, s. v. a.
scal
‘t. p.’) galime lyginti su šaknimi *
sqel-
pamatuotomis bl. leksemomis , plg. lie.
skeliù
,
-ė́ti
‘būti skolingam, schulden’ (s. lie.
skelù
),
skylù
,
ski̇̀lti
‘prasiskolinti, svetimoje kišenėje sėdėti’; variantas be
s-
mobile: lie.
kal̃tas
‘schuldig, schuldend’.
Šaltinis:
Seebold 1970
, 405–406
Antraštė:
skelė́ti
Straipsnelis:
[Iš 69 N. Čemodanovo (Место герм. яз. среди других иде. яз., Сравн. грамм. герм. яз., М., 1962, 19–113) pateiktų germ.-bl. izoglosų tik koks trečdalis laikytina ir formos, ir semantiniu požiūriu pagrįstomis:] lie.
skeliù
: go.
skulan
‘būti skolingam’.
Šaltinis:
Polomé 1970
, 54
Antraštė:
skelė́ti
Straipsnelis:
Pr. part. praes.
skellānts
,
skelants
‘(esantis) skolingas, kaltas’ bei subst.
skallīsnan
‘prievolę’ nesuponuoja prūsų veiksmažodžio *
skelētvei
, *
skela
‘būti skolingam, kaltam’ (taip Mažiulis PKEŽ IV 119), o *
skelītvei
(ar *
skalītvei
), *
skelā
‘skelėti, privalėti’ (plg. Kaukienė, Tiltai 1, Klaipėda, 2000, p. 139). Bet kokiu atveju negalima lyginti pr.
skellānts
,
skallīsnan
tiesiogiai su lie.
skelė́ti
,
skẽli
/-
ia
/-
a
‘būti skolingam’, nes
a
-kamienas yra antrinis.
Šaltinis:
Jakulis 2001
, 189
Antraštė:
skelė́ti
Straipsnelis:
[Recenzuojama E. Jakulio knyga
Lietuvių kalbos
tekėti
,
teka
tipo veiksmažodžiai
, Vilnius, 2004. Jakulis neigia pr. kalboje
tekėti
tipo veiksmažodžių egzistavimą. Tačiau yra keletas pavyzdžių, kurie veikiausiai rodo tokį tipą buvus prūsų kalboje. Pvz.:] pr.
skellānts
‘schuldig’,
skallīsna
‘Pflicht’ = lie.
skelė́ti
,
skẽla
‘owe’.
Šaltinis:
Villanueva Svensson 2005a
, 120
Antraštė:
skelė́ti
Reikšmė:
būti skolingam
Straipsnelis:
Lie.
skelė́ti
,
skẽli
/ -
ia
/ -
a
, -
ė́jo
‘būti skolingam’ < ide. *
(s)kel-
/
(s)kol-
/
(s)kl̥-
‘pasilenkti k1 sau’; bl.-germ. *
(s)kel-
‘būti kaltam, skolingam, privalėti, turėti’. Veiksmažodis
skelė́ti
turi bendrašaknių šakninių veiksmažodžių kitose indoeuropiečių kalbose: pr.
skellānts
‘skolingas’, go.
skal-
‘būti kaltam, privalėti, turėti’, go.
skulan
‘turėti, privalėti’.
Šaltinis:
Jakulis 2004
, 226
Antraštė:
skelė́ti
Straipsnelis:
žr.
kaltas
Šaltinis:
Oettinger 2004
, 185
Antraštė:
skelė́ti
Straipsnelis:
[Aptariami seniausi ide. skoliniai į finų-ugrų kalbas.] Lapių
galga
- ‘sollen, müssen’, votų
kul
-, komių
kol
- ‘nötig sein’, vengrų
kell
- ‘müssen, sollen’, etc. < finų-ugrų *
kelke
- yra iš ide. *
skelH
- (tik baltų ir germanų: lie.
skelė́ti
,
skel(i)ù
‘schuldig sein’,
skìlti
‘in Schulden geraten’; go.
skulan
‘schuldig sein, sollen, müssen’).
Šaltinis:
Koivulehto 2004
, 282–283
Antraštė:
skelė́ti
Reikšmė:
būti skolingam
Straipsnelis:
Paprastai lie.
skélti
ir
skelė́ti
‘būti skolingam’ etimologiškai nesiejami, nors jie galėtų būti tos pačios šaknies. Aktyvaus veiksmo
skélti
‘kirsti, dalyti pusiau, į dalis; trenkti’ diatezinės opozicijos santykiu susijęs su intarpiniu
skìlti
‘plyšti; skeldėti; kt.’, trm. ‘daužti, žiebti, norint gauti ugnį; kirsti, skelti; smarkiai eiti, bėgti, joti ir pan.’. Bl. *
skē̆l-
/*
skil-
‘skelti’: la.
šķelt
‘skelti, skaldyti, kirsti’,
šķil̃t
‘skilti, skelti’; prūsų vediniai
scolwo
(
stolwo
) ‘skiedra’,
scalus
‘smakras’ ir kt. Jie leidžia atstatyti bl. *
skel-
/*
skil-
‘skelti’ [plg. bl.-sl. *
skel-
(*
skil-
) PKEŽ IV 158–159] < ide. *
skel-
/*
skl̥-
‘skelti, pjauti’; dėl kitų atitikmenų ir vedinių žr.
skélti
(Kaukienė 2006, 382t.). Lie.
skelė́ti
dabartinėje kalboje nebevartojamas ir žinomas tik iš senųjų raštų. Jo forma
skẽla
(greta
skẽli
) lyg ir suponuoja neišvestinį žodį (jei tai ne galūnių redukcijos padarinys, tuomet performinis
skelė́ti
,
skẽla
← *
skelti
,
skela
). Plg. retai be priešdėlio vartojamą
skìlti
‘patekti į skolą, įsiskolinti’, vedinį
skolà
‘grąžintinai paimti pinigai ar koks daiktas, kaltė, pareiga’ ar jo vedinius
skal̃nas
,
skõlinti
‘duoti kam į skolą; imti į skolą’,
skolė́ti
‘būti skolingam; reikalauti skolos’. Prūsų kalboje esama
skelė́ti
artimų žodžių su šaknies variantais *
skel-
, *
skal-
, *
skāl-
, plg. pr. dalyvį
skellānts
‘skolingas; privalus’. V. Mažiulis pagal dalyvines formas, reiškiančias ‘schuldig – (esantis) skolingas; kaltas’ atstato *
skel-ē-tvei
‘būti skolingam, kaltam’. O vedinys
skallīsnan
‘prievolę’ leidžia atstatyti
skal-ī-twei
‘privalėti’ [plg. *
skal-ī-tvei
‘skolintis (ką), privalėti (kam kuo)’] (PKEŽ IV 118, 119). Galima suponuoti buvus bendrą paradigmą: pr. verb. inf. *
skelītvei
(ar *
skalī-tvei
), praes. *
skelā
‘skelėti, privalėti’ (žr. Kaukienė 2000, 139; Jakulis 2004, 112). J. Pokorny, rekonstruodamas ide. *
(s)kel-
‘būti kaltam, skolingam, privalėti’, bando ją sieti su 4 *
(s)kel-
‘lenkti, atremti’. Bandymai sieti su būdvardžiu
kal̃tas
(IEW; LEW 799t. ir lit.; Buck 1949, 793; LIV 499t.; PKEŽ III 330) neturi nei struktūrinio, nei semantinio pagrindo. Lie. kalboje *
skel-
, *
skal-
, *
skāl-
reiškia tik skolą, nors reikšmės ‘būti skolingam’, ‘skola’ laikytinos išvestinėmis.
Skélti
ir
skelė́ti
(
skolà
) semantika galėtų suponuoti tokią reikšmių raidą: pirminė reikšmė (įvairi) > ‘skola’ > ‘pareiga’ > ‘kaltė’ (plg. PKP II 151). Remdamiesi galimomis
skola
reikšmėmis (žr. LEV II 347; Philips 2005, 1–26), atstatytume tokius
skélti
ir
skelė́ti
susiformavimo kelius:
Šaltinis:
Kaukienė, Jakulis 2007
, 31–44
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas