Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
vaškas
.
Rezultatai
Antraštė:
vãškas
Straipsnelis:
[Aptariama baltų ir slavų kalbų fonologinių pakitimų relatyvinė chronologija]. Lie.
vãškas
‘wax’, s. sl.
voskъ
, s. v. a.
wahs
yra problemiški. Galimas daiktas, kad vyko metatezė iš *
wokso
- po RUKI-dėsnio veikimo tiek baltų, tiek slavų kalbose.
Šaltinis:
Matasović 2005
, 154
Antraštė:
vãškas
Straipsnelis:
[Aptariama baltų ir slavų kalbų fonologinių pakitimų relatyvinė chronologija]. Lie.
vãškas
, sl.
voskъ
, vok.
Wachs
galima paaiškinti iš *
uoḱsko-
(žr. Kortlandt 1919, 59).
Šaltinis:
Kortlandt 2008
, 10
Antraštė:
vãškas
Straipsnelis:
[Ide. priebalsių grupė *
ks
baltų kalbose buvo traktuojama įvairiai:] Lie.
vãškas
, la.
vasks
‘Wachs’, ru.
vosk
, s.-kr.
vȍsak
ir kt. ‘Wachs’ (< sl. *
voskъ
) su metateze : s. v. a.
wahs
, s. ang.
weax
, s. isl.
vax
‘Wachs’ < germ. *
u̯axsa
- < *
u̯okso
- (< *
u̯ogso
-).
Šaltinis:
Klingenschmitt 2008
, 423
Antraštė:
vãškas
Straipsnelis:
[Aptariami ide. priebalsių *
sk̑
grupės žodžiai baltų-slavų kalbose:] Lie.
vãškas
, s. sl.
voskъ
, s. v. a.
wahs
neprivalo kilti iš ide. *
u̯osk̑o
- (kaip manė Stangas 1972, 82tt.). Lie.
vãškas
ir t. t. taip pat gali tęsti *
u̯ok̑sko-
(plg. Kortlandt 1979, 59) arba *
u̯okso-
.
Šaltinis:
Villanueva Svensson 2009a
, 15
Antraštė:
vãškas
Straipsnelis:
[aptariama praslavų *
ch
genezė.] Teikiamas pavyzdys, kai lie.
š
, sl.
s
< *
k̑
: lie.
vãškas
, la.
vasks
, prasl. *
voskъ
‘Wachs’.
Šaltinis:
Schuster-Šewc 2000
, 23
Antraštė:
vãškas
Reikšmė:
Wachs
Straipsnelis:
[Straipsnyje aptariamos bendrų baltų ir slavų kalbų žodžių etimologijos.] […] 6. Lie.
vãškas
, sl.
voskŭ
‘Wachs’. Praforma yra ide. *
u̯okso-
, plg. germ. *
wahsa-
, s. v. a., v. v. a.
wahs
, s. ang.
wæx
. garsų junginys *
ks
slavų kalbose virsta
s
(iš bl.-sl. *
š
), o ne
sk
. Perėjimas nuo ide. *
u̯okso-
prie s. sl.
voskŭ
‘κηρός’ reikalauja postuluoti labai ankstyvą metatezę
ks
>
sk
. Ji ir nulėmė reflekso *
vosŭ
nebuvimą. Lietuvių kalboje priebalsių junginio ide.
ks
vienintelis atliepinys yra fonema
š
, plg. lie.
vešù
,
vešė́ti
‘rosnąć szybko, bujnie’ < *
h₂u̯eks-
, gr. Homer.
aéksomai
, go.
wahsjan
. Taigi ide. *
u̯okso-
turėjo virsti lie. *
vãšas
, o ne
vãškas
. Galimos dvi lie. priebalsių junginio
šk
aiškinimo galimybės: 1) skolinimas iš s. r.
voskŭ
(plg. r.
vosk
,
vóska
) pakeičiant
sk
>
šk
jau lietuvių kalbos dirvoje; 2) paveldėtosios formos *
vãšas
perdirbimas dėl s. r.
voskŭ
įtakos.
Šaltinis:
Smoczyński 2006
, 348–349
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas