Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
vėlė
.
Rezultatai
Antraštė:
vėlė̃
Reikšmė:
Seele
Straipsnelis:
žr.
dūšia
Šaltinis:
Ademollo Gagliano 1992
, 157–158
Antraštė:
vėlė̃
Straipsnelis:
žr.
dvėlė
Šaltinis:
Kudzinowski 1955
, 74–75
Antraštė:
vėlė
Straipsnelis:
[Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti baltų kalbų vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, ide. komponentą [t. y. archaiškas leksemas, reikšme ir forma sutampančias su giminiškų kalbų pavyzdžiais] ir, antra, naujus elementus [t. y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus bei slaviškus ir germaniškus skolinius], atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskiros baltų kalbos raidoje.]. Mirusiųjų vėlės. Lie.
vė̃lės
,
vẽlės
pl., la.
veļi
labai primena s. isl.
valr
‘krito kovos lauke’ (
Val-hǫll
‘kritusiųjų dangus’ arba
Walhalla
) – iš veiksmažodžio, išsaugoto toch. A
wäl-
‘mirti’ (
walu
‘miręs’). Čia ir lie.
velinuvà
‘piktoji dvasia’ ir
vẽlinas
≥
vélnias
, la.
veļ(n)s
‘velnias’.
Šaltinis:
Smoczyński 1982
, 233
Antraštė:
vėlė̃
Straipsnelis:
Įdomi šia tema lietuvių kalbininkų, pvz. Būgos ir Balčikonio, diskusija. Pirmasis (RR I 105–107 [1970]) konstatavo, kad raštų kalboje
dūšià
atsirado, pakeitusi įprastinius
si̇́ela
arba
vėlė̃
(plg. la.
velis
, paprastai
veļi
‘mirusiųjų sielos’ ir t. t.; Fraenkel II 1218 sg. s. v.
vė̃lės
; M.-E. IV, 530 sg.), siūlydamas reikšme ‘siela’ vartoti
si̇́ela
, kuris, jo manymu, iš pradžių būtent ir reiškė ‘animus’, o
vėlė̃s
reikšmė apibrėžė ‘mirusiojo siela’. Antrasis (J. Balčikonis, Gimtoji kalba 3, 1935 (9), 107 sg.) manė kitaip:
si̇́ela
turėjo tik psichologinę reikšmę, o
vėlė̃
buvo įprastas vien tik religinėje sferoje. Pažymėtina, kad dabar lietuvių
ṡ́ela
taip pat gali turėti ir religinę reikšmę. Tai matome iš LKŽ, kur šiuo atveju
ṡ́ela
[157] paaiškinama žodžiu
dvasià
. Iš tiesų Lyberio žodyne po žodžio
dvasià
yra
ṡ́ela
ir
vėlė̃
, – pirmas nurodomas tiek psichologine, tiek religine reikšme; antras – vien tik religine reikšme ‘mirusiojo siela’. Žodžiu, kuris iš tikrųjų reiškia ‘dvasia’ (LKŽ II 941 ir t.) ir senuosiuose raštuose įprastas yra
dūšià
.
Šaltinis:
Ademollo Gagliano 1992
, 157–158 iš. 77
Antraštė:
vėlė
Straipsnelis:
Slavų
велесь
ir baltų
vėlės
panašumą pranešėja [J. Laučiūtė] laiko atsitiktiniu. Pripažįstant šios poros bendrumą, esą tekstų slavišką atitikmenį laikyti baltišku skoliniu.
Šaltinis:
Zinkevičius 1986d
, 105
Antraštė:
vėlė̃
Straipsnelis:
žr.
velinas
Šaltinis:
Karaliūnas, Sabaliauskas 1969
, 117
Antraštė:
velė̃
Straipsnelis:
žr.
velnas
Šaltinis:
Smoczyński 2001
, 157
Antraštė:
vėlė̃
Straipsnelis:
žr.
velnas
Šaltinis:
Smoczyński 2001
, 157
Antraštė:
vė̃lės
Straipsnelis:
[Klausiama ar slavų teonimas
Weles
, kaip viena iš kelių galimybių, negalėtų būti] lie.
vė̃lės
arba
vẽlinas
>
vélnias
atitikmuo, ar galbūt požemio dvasia, kurios vardas išvestas iš šaknies *
u̯el-
/ *
u̯ol-
‘dolina’.
Šaltinis:
Moszyński 2006
, 252
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas