Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
ė́ras
Straipsnelis:
Pr. eristian ‘ėriukas’, plg. lie. ė́ras, gr. ἔριφος ‘ožiukas’. Taip pat su senuoju bh- sufiksu s. air. erb ‘ožka’, tolimesnis su -n- sufiksu arm. erinǰ ‘jauna karvė’. Taigi šaknis *er- ‘moteriškos lyties arba jaunas galvijas’ nėra vien baltiškas darinys. Šios šaknies žodžių ryšį baltų kalbose galime nustatyti pagal Fraenkel LEW: lie. ė́ras = pr. gertistian ‘veršiukas’ : gertis ‘gaidys’. Žvelgiant giliau matyti, kad lie. jė́ras, la. jērs ‘ėriukas’ susiję su r. járka ‘ėriukas’, jára ‘pavasaris’, go. jēr, gr. ὥρα ‘nokimo laikas’ ir t. t.
Šaltinis:
Euler 1985b, 87
Antraštė:
ė́ras
Straipsnelis:
eristian (neutrum nom.) E 681 ‘ėriukas’ kartu su lie. ė́ras ‘t. p.’ sietinas su gr. ἔριφος ‘ožiukas’ ir umbrų erietu ‘arietem’ (iš Walde Pokorny I, 135), jeigu šis baltų žodis nėra praradęs j- (taip Fraenkel ZfslPh XI 39). Būgos KSn. 149 nuomone, lie. ėras < lie. tarm. jė́ras = la. jērs. Jeigu pr. er- čia irgi iš *jer-, tada šis baltų ėriuko pavadinimas giminiškas su r. ярка ‘avies ėriukas’, go. jēr, av. yār- ‘metai’ ir kt. žr. Walde Pokorny I, 105.
Šaltinis:
Endzelīns DI IV(2), 210
Antraštė:
ė́ras
Straipsnelis:
Pr. eristian ‘ėriukas’ [72] pagrindinė (nedeminutyvinė) forma yra *er(a)s ir siejasi su lie. ė́ras (jė́ras, vė́ras, gė́ras, la. jērs (plg. jērulis, jȩ̃rȩ̄ns ir t. t.). Lie. demin. ė́rištis, ė́riščias, ėrýtis šalia įprastesnio ėriùkas ir kiti su i po šaknies (ėris, ėrỹs, ėrìnis, plg. ėríena, ėrienà ir kt.). Tolimesnės sąsajos neaiškios, nes nežinoma, kokią ormą laikyti pradine, archajiškesne: be j- ar su j- (toliau – 75–73 – referuojami esantys siejimai).
Šaltinis:
Топоров ПЯ E–Н, 72–75
Antraštė:
ėras
Straipsnelis:
Lie. ėras, la. jers pradinė reikšmė ‘vienergis, mitulys’, plg. s.-kr. jare ‘kūdikis’. Etimologiškai šie žodžiai sietini su go. jēr ‘metai’. Sematinė raida: ‘(vieneri) metai’ → ‘vienergis, mitulys’ → ‘ėras’.
Šaltinis:
Buck 1949, 160
Antraštė:
ėras
Straipsnelis:
[Arm.] erinǰ, ernǰoy ‘δαμαλις; vitula, iuvenca’. [Lit.] Peterson KZ 1916, XLVII, 257; Walde Pokorny I, 135; Pokorny 326; Adjarian Arm. Wurzelwörterbuch II 819. Savo priesaga arm. žodis yra vienintelis, be sąsajų, bet savo šaknimi susijęs su gr. ἔριφος ‘(raguočių) patinas, ožys, avinas’, lo. aries ‘avinas, tekis’ (Walde Hofmann I, 67), umbrų erietu ‘arietem [aviną]’, s. airių heirp ‘dama, capra [danielius, ožka]’, lie. ė́ras ‘Lamm’, pr. eristian ‘ėriukas’. bažn. sl. jarьcь ‘(raguočių) patinas’. Bl.-sl. faktų priklausomybė nėra visiškai tikra, nes jie galėjo būti susiję ir su *jaro- ‘metai’. […] Savo reikšme su kitomis ide. kalbomis geriau dera iš tos pat šaknies išvestas oroǰ ‘agnus, agna [avinėlis, -lė]’ […]. Tačiau tokiu atveju nėra jokių glaudesnių [ide.] dialektinių ryšių. [pasak Lideno, ASt. 24, arm. oroǰ asimiliuotas iš *eroǰ].
Šaltinis:
Solta 1960, 149
Antraštė:
ė́ras
Straipsnelis:
[Bendraeuropietiškos kilmės yra] pr. eristian ‘ėras’, plg. lie. ė́ras, gr. ἔριφος ‘ožiukas’, su tokiu pat senu sufiksu bh- air. erb ‘ožka’, toliau su sufiksu a arm. erinŏ ‘jauna karvė’. Tačiau, aiškindamiesi toliau už baltų kalbų šaknies pagrindą *er- ‘f. ar jaunas žvėris (apie gyvulį)’, nieko daugiau nepasiekėme, o dėl baltų kalbų kartu su Fraekeliu iškeltinas palyginimas pr. eristian : lie. ė́ras = pr. geristian ‘viščiukas’ : gertis ‘gaidys’⁷ [⁷plg. Fraenkel, IF 59, 1949, 306–309]. Nuošaly lieka lie. jė́ras, la. jērs ‘ėriukas’ (plg. čia priklausančius r. járka ‘ėriukas’ iš jara ‘pavasaris’, go. jēr ‘metas’, gr. ὥρα ‘brendimo laikas’⁸ [⁸Fraenkel, t. p.].
Šaltinis:
Euler 1985b, 87
Antraštė:
ė́ras
Straipsnelis:
Lie. ė́ras, la. jẽrs – r. ярка, lie. ragãnė, la. ragana ‘raguota avis’ – s.-kr. rogońa ‘avinas su ilgais ragais’ yra bl.-sl. epochos dariniai.
Šaltinis:
Откупщиков 1993, 67
Antraštė:
ė́ras
Straipsnelis:
žr. ėriukas
Šaltinis:
Sabaliauskas 1968, 117
Antraštė:
ė́ras
Straipsnelis:
[Apžvelgiami prūsistiniai K. O. Falko rankraščiai.] Pr. asmenvardis Erymme = *Ērimis : pr. eristian, lie. ė́ras.
Šaltinis:
Stundžia 1996, 97
Antraštė:
ẽras
Reikšmė:
orzeł
Straipsnelis:
žr. aras
Šaltinis:
Smoczyński 1998-1999 (2000), 169

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas