Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: šalti.

Antraštė:

šálti

Straipsnelis:

passalis E. 57 ‘speigas, Frost’; lie. pãšalas ‘t.p.’, šálti, šáltas, šalnà, s. sl. СЛАНА ‘t.p.’, oset. sald ‘šaltis’ ir kt. žr. Walde Wrgl. Wrtb. I 429.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 271

Antraštė:

šálti

Straipsnelis:

[Tarp autoriaus pridedamų naujų leksinių paralelių, turinčių rodyti vėlesnius baltų ir iranėnų ryšius :] lie. šalti, la. sal̂t giminiški oset. sælyn ‘šalti’, sald ‘šaltis’; čia priklauso ir av. sarəta-, n. pers. sard ‘šaltas’ (-t- yra formantas) [Fraenkel II 961; В. И. Абаев. фонема l в осетинском, стр. 8].

Šaltinis:

Трубачев 1965 (1967), 14

Antraštė:

šálti

Straipsnelis:

[Retsykiais oset. kalboje aptinkame leksikos izoglosų ne su kitomis i.-ir., o su šiaur. ir vak. ide. kalbomis :] Oset. lytis sælyn ‘šalti, žvarbti’ ir reikšme, ir forma (prieb. l vietoj lauktino r) šliejasi prie lie. šálti, la. šalt ‘žvarbti, stirti’ < ide. *ḱel- ‘šalti, žvarbti’. Kitose kalbose išliko veiksm. pamatuotas būdv. *ḱelto-: av. sarəta-, pers. sard ‘šaltas’, s. sl. slota ‘dargana, blogas oras’, lie. šáltas ‘šaltis, speigas’. Ir. *sar- ‘šalti, žvarbti’ dar slypi av. sarə-δā- ‘stingdantis’, sārasti- ‘šiurpas, drebulys’, partų vi-sār-, vachs. wasēr ‘šaldyti’.

Šaltinis:

Абаев 1965, 16

Antraštė:

šálti

Straipsnelis:

R. trm. слемь ‘nedūlėti, netirpti, o lepintis, garuose, vanotis, pertis, šusti’ nežinoma kitose sl. k–se ir kol kas neetimologizuota [61]. Arčiausiai tiesos rodos būtų rekonstruoti *sьlěti ir sieti ją su r. trm. слóма, сломь ‘šlapdriba, dargana’ (ukr., br., bulg. слóма, s.-kr. сло̏ма, slov. slota), kuri laikoma giminiška su lie. šáltas, šal̃tis, šálti, šą̃la, la. sal̂ts ‘šaltas’, av. sarəta-, n. pers. sard ‘šaltas’ (Фасмер III 675). Šios leksemos kilusios iš ide. *ḱel- ‘šalti; šaltas, šiltas’; čia tai pat priskiriama lie. šylù, šilaũ, ši̇̀lti, la. šil̃t (kas fonet. ir semantiškai atitinka r. trm. слемь), kimr. clyd (< *ḱl̥-to-) ‘šiltas’, lo. caleo, -ere ‘rusenti’, norv., dan. lum ‘minkštas, pošiltis’ (Pokorny I 552); dėl ide. *ḱel- reikšmių ‘šalti, šaltas’ – ‘šiltas’, plg. ide. *preus- ‘šalti, degti’ – lo. pruīna ‘šerkšnas, šaltis’ ir lo. prūna ‘žaižaruojantys nuodėguliai’ (Pokorny I 846).

Šaltinis:

Горячева 1976 (1978), 61–62

Antraštė:

sálti

Straipsnelis:

S. sl. СЛА-ДЪ-КЪ ‘saldus’, s. r. соло-дъ ir kt. Giminiški žodžiai: r. coль, go. salt ‘druska’, lie. sálti ‘darytis saldžiam’ ir kt. S. sl. СЛАДЪ(КЪ) priklauso u-kamieniams.

Šaltinis:

Откупщиков 1967a, 136

Antraštė:

sálti

Reikšmė:

tekėti

Straipsnelis:

Salus E. 63 ‘Regenbach’: (taip Būga KSn. 279 t.) lie. sálti, selė́ti ‘greičiausiai atbėgti, citissime accurere’ apie tai Walde Vrgl. Wrtn. II 505.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 238

Antraštė:

sálti

Straipsnelis:

Tikroji E. Frenkelio žodyne pateikto lie. sálti 2° ‘tekėti, sroventi’ reikšmė būtų, tiesą sakant, ‘tirpti’, kaip galime spręsti iš ap- sálti. M. N. Petersonas (Peterson, Očerk litovskogo jaz. Moskau 1955) lie. apsálti teikia reikšmę ‘rastajat’; rodos, kad iš tiesų tokiam aiškinimui pritartų šita „Anykščių šilelio“ ištrauka: „vat teip linksmina dūšią, ažu širdies tveria, kad net, [171] širdžiai apsalus (indem mir, uns Herz weich wunde), nekartas dūmojai“. Lie. sálti giminiškas su het. med. šalliya- ‘ištirpti (apie vašką)’, ‘tirpdyti, lydyti’.

Šaltinis:

Machek 1966, 171–172

Antraštė:

sálti

Reikšmė:

tekėti

Straipsnelis:

Sal- ‘vanduo, stovintis ir tekantis’ (Walde- Pokorny II 454, Pokorny IEW 879 t. po sā̆lο- apytikriai ‘banguojantis’, Walde-Pokorny II 452 t., Pokorny IEW 878 t. sal- ‘druska, jūros druska’, Walde-Pokorny II 505, Pokorny IEW 899 sel- (‘šokinėti’): ilirų upėv. [86] salon, lo. salum, salus ‘neramus bangavimas, upės tekėjimas’; v. air. sál, sá(i)le ‘jūra’, kimrų heli ‘jūra’ (Walde-Pokorny II 452, Pokorny IEW 878), galų upėv. Salia ‘Seille’..., keltų upėv. Sala ‘Saale’... norv. dial. sylt f. ‘žemas, potvynio apsemtas jūros krantas, kleiner Salzsumpf’ (Walde-Pokorny II 453, Pokorny IEW 879); pr. salus ‘šaltinis, lietaus srautas (Regenbach)’, lie. sãlantas (plg. Fraenkel 758 su pr. upėvardžiu Ramgesalus ir lit-ra apie vietovardžius ir upėvardžius su komponenetu sal-) toliau (Walde-Pokorny, Pokorny IEW prie sel- ‘šokinėti’): lie. ãtsala ‘bala’, sálti ‘tekėti’, salà ‘Insel’ (dėl šio žr. ME ir Fraenkel LEW) ir (pagal Fraenkelį) lie. salvéti ‘lėtai sroventi, lašėti’, salavà ‘upės sala’, pr. salus ‘lietaus srautas’ (žr. aukščiau, Walde- Pokorny, Pokorny IEW abejur); r. sólot ‘bala, pelkė’, č., slovk. slatina ‘pelkė’ (plg. s. bažn. sl. slatina ‘ἅλμη’, ukr. solótva ‘sūrus vanduo’, solótvyna ‘druskos bala’, bulg. slátina, s.-kr. slȁtina ‘druskos šaltinis’...)...

Šaltinis:

Merlingen 1978, 86–87

Antraštė:

šálti

Straipsnelis:

[Abajevo СЕИ 16 siūloma izoglosa] sieja oset. sælyn‘šalti’ ir lie. šálti ‘(ge)frieren, abkühlen, kalt werden’, la. salt (< *k̑el- ‘šalti, žvarbti; šaltas ir kt.’. Pokorny 551 t.). Čia Abajevas akivaizdžiai remiasi oset. -l- : kitų ir. kalbų -r- santykiu⁸ [⁸ „Visur yra dėsningas ir. -r- ir tik osetinų kalba šliejasi prie bl. kalbų turėdama paprastą (nepriešdėlinę) asmenuojamą formą su -l-’ (СЕИ 16).]. Neaišku, ar Abaevas čia turi galvoje tiesioginę lietuvių kalbos įtaką, ar mano, jog osetinai turėję paveldėtą -l- refleksą. Dėl antros aiškinimo galimybės galima būtų palyginti ide. *r - l realizavimo santykius s. i. kalbose. Plg. Bartholomae, GIPh I/1 23 t. § 56 ir Miller, GIPh I priedas 35 t. § 41 t.⁹ [⁹ dėl bl. duomenų plg. Fraenkel 960 t.]. […] [211] [Trubačiovas, Ė, (1965) 1967, 14 pateikia tokį bl.-ir. sugretinimą:] lie. šálti ‘frieren, gefrieren, la. sal̂t ‘t. p.’ sieja […] su glaudžiai giminiškais oset. sælyn ‘šalti’, sald ‘šaltis, speigas’ ir su av. sarəta-, n. persų sard ‘šaltas, vėsus’. 960 t. kaip giminiškas formas dar nurodo s. r. слота ‘šlapdriba, blogas oras’ ir klaidingai s. isl. kelda (: kaldr ‘šaltas’) ‘šaltinis, šulinys, pelkė’, kur aiškiai yra *g. Ir. ir bl. Formos nėra bendra naujovė, o geriausiu atveju izoliuoti archaizmai, nors ir tai dar svarstytina, kadangi ši šaknis pasitaiko ir germ. kalbose (plg. Pokorny 551 t.: [212, pvz., ol. hal (n.) ‘sušalusi žemė’)⁶⁴ [⁶⁴ šį sugretinimą, be kitų, aptarė jau Arntz, Sprachliche Beziehungen zwischen Arisch und Balto-Slavisch, 45, pvz. 32]. Yra ir naujų duomenų, kuriems didelę reikšmę teikia Benveniste, Études sur la langue ossète, 71. [Čia rašoma, jog indoeuropeistikoje įprasta ide. *kel- : veiksmažodinio būdvardžio *kel-to- atstovais laikyti lie. šal-ti : lie. šáltas, av. sarəta-, etc. Nepastebėta, kad oset., kaip ir lie., turi porą sæl-in ‘šalti’ : sald ‘šaltis’ (*sal- : sal-ta), kuri pratęsia ide. -l- ir taip pat pasitelktina rekonstruoti ide. *kel- : *kel-to-. Oset. sæ- tiesiogiai nurodo ir. kalboje buvus veiksmažodinę šaknį sar-, su kuria padaryta ir. sarta- ‘šaltis’ (av. sarəta- ir kt.)]. Tai, kad […] s. ir. kalbose nėra archajinio darinio, o modernioje oset. kalboje jis yra, rodo […], kaip sunku ir problemiška atskirti archaizmus bei inovacijas, nes žodžio buvimą ar nebuvimą tam tikroje kalboje dažnai lemia įvairūs, nenumatomi faktoriai, atsitiktinumas. Dėl rekonstrukcijos kyla du klausimai: ar galima paaiškinti šaknies pamatinį obliauto laipsnį [213], jei tai yra senasis dalyvis ir ar galima teigti buvus tą patį av. ir lie. darinio abliauto laipsnį. Ar lie. bendraties ir atitinkama (nes tai yra senas dalyvis) šáltas priegaidė suponuoja senąjį pamatą su ilgu balsiu? Kaip tuomet su av. -ə-? Dėl pirmo klausimo teigtinas dalyvio nykstamasis ablauto laipsnis ir kirčiuota -to- priesaga. Bet tokie dariniai, kurie teįsitvirtina veiksmažodžio sistemoje, gali tapti įvairių šaknies balsių kaitos laipsniais.⁶⁵ [⁶⁵ plg. Brugmann Grdr. II/ 1, 395 […], 411 […] ]. Jei teigsime, kad av. sarəta- turi anaptinį -ə- […] ir čia greičiausiai bus išnykęs laringalas […]. Fraenkelio (961) išeities taškas – neilgojo balsio pamatas.

Šaltinis:

Cvetko-Orešnik 1983, 183, 211–213

Antraštė:

šálti

Straipsnelis:

žr. šarma

Šaltinis:

Solta 1960, 329–330

Antraštė:

šálti

Straipsnelis:

Pirmą sluoksnį sudaro tie armėnų tarminiai žodžiai, kurie Grabaro raštuose neturi paralelių, t. y. jie nurodo tokias ide. šaknis, kurių Grabaro raštai neišlaikė: […] [153] slut ‘šaltis’, słin ‘ledo sluoksnis’, słon (< sławn) ‘ledo gabalas’ (ide. *k̑el-; plg. lie. šálti ‘frieren’, pãšalas ‘gefrorene Erde’) […].

Šaltinis:

Djahukian 1985, 152–153

Antraštė:

šalti

Straipsnelis:

S. ir. adj. sarta- ‘šaltas; įšalęs, sušalęs’ (av. sarəta, sogdų srt, persų sard, paštu sōr̥) atrodo besiremiąs veiksmažodžiu, su priesaga -ta- padarytas būdvardis, tačiau šaknis, kuri būtų *sar-, s. ir. kalboje dar neišryškinta. Lie. kalboje yra ne tik visiškai ir. sarta- atitinkąs lie. adj. šaltas ‘kalt; erfroren, gefroren’, bet ir veiksmažodis šalti ‘kalt werden, zufrieren, einfrieren’. Šiaip jau ide. etimologija vartoja šaknį *kel-, kurią įteisina lie. šal-ti bei deverbatyvas adj. *kel-to, plg. lie. šaltas, av. sarəta ir t. t. Niekas, atrodo, nepastebėjo, kad oset. kalba pažįsta ir veiksmažodį, ir adjektyvą: соел-ын ‘šalti’, салд ‘sušalęs, įšalęs’, t. y. s. ir. *sal- : sal-ta. Oset. lyties priebalsis l laikytinas ide. l tęsiniu. Vadinasi, oset. šaknis соел- lygia great atstovauja ide. šakniai *kel- kaip ir lie. šal-.

Šaltinis:

Бенвенист 1965, 81

Antraštė:

sálti

Straipsnelis:

Germ. salt-a- ‘sūdyti, įdėti prieskonį, pagardinti’ (go. saltan ‘sūdyti’, s. ang. sealtan ‘t. p.’, s. saks. neužfiksuota, pirmą kartą v. v. ž. solten, v. ž. ol. souten, s. v. a. salzan ‘sūdyti, pagardinti’, v. v. a. salzen) remiasi aiškiai suprantama šaknimi sald- ‘dėti prieskonių’, plg. lo. sallō, -ere ‘sūdyti’, s. air. saillid ‘sūdo deda prieskonių’ (gali būti skolinys iš lo. kalbos, nors pastaroji reikšmės ‘würzen’ nepažįsta), lie. saldùs ‘turintis cukraus, medaus skonį’, s. sl. sladъkъ ‘saldus’. Be jokios abejonės remiasi šaknimi sal- ‘gardinti, dėti prieskonių, sūdyti’, plg. lo. sāl, salis ‘druska’, s. air. salann ‘t. p.’ [385], lie. sólymas ‘sūrymas’, sálti, sąlù, salaũ ‘darytis saldžiam, süβ werden’, s. sl. solь ‘druska’, gr. ἅλς, ἁλός ‘druska; jūra’, toch. A sāle, B sālyiye ‘druska’.

Šaltinis:

Seebold 1970, 385–386

Antraštė:

sálti

Straipsnelis:

žr. selėti

Šaltinis:

Трубачев 1957a, 37

Antraštė:

šálti

Reikšmė:

freeze, be freezing (cold)

Straipsnelis:

žr. šaltas

Šaltinis:

Kim 2005, 157

Antraštė:

šálti

Reikšmė:

to freeze, to become cold

Straipsnelis:

[Aptariamas ‘Weise dėsnis’, pagal kurį ide. sprogstamieji palataliniai priebalsiai sanskrite prarado palatalizaciją prieš *r, bet ne prieš *l:] s. i. śíśira- ‘spring, cold season’ < *k̑i-k̑lh-o-, kuris yra iš šaknies *k̑elH- ‘to freeze’, plg. n. Av. sarəta- ‘cold’, lie. šálti ‘to freeze, to become cold’, s. isl. héla ‘white frost’ (jeigu ne iš germ. *hi-hl-).

Šaltinis:

Kloekhorst 2011, 265