Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
šẽškas
Straipsnelis:
Manome, kad av. dužaka- ‘ežys’ [231]…[232] remiasi arijų *ǰaǰh- (ar *ǰhaǰh- + -aka-, todėl Šulcės (Schulze, KZ 45, 1913, 96) siūlymas av. leksemą sieti su lie. šeškas ir dėl fonetikos, ir dėl semantikos skirtumo yra pernelyg abejotinas.⁸ [⁸ Nors paveikti Šulcės autoriteto Walde-Pokorny ir netgi Pokorny autoriai ir rekonstruoja abejotiną ide. *g(h)egh-, leidinyje Kleine Schriften 1933, 630 esanti pastaba iškelia semantikos neatitikimą. Plg. dabar Fraenkel, Lit. etym. Wrtb. II, 1965, 77: čia pateiktai etimologijai, besiremiančiai vidine bl. kalbų rekostrukcija, teiktina pirmenybė.
Šaltinis:
Szemerényi 1977, 231–233
Antraštė:
šẽškas
Straipsnelis:
[Priminsiu tuos le. kalbos baltizmus (žr.: Лаучюте Ю. Словарь балт. в сл. яз. Л., 1982), kurie le. kalbos tekstuose vartojami rečiau:] szeszek ‘šeškas’: lie. šẽškas (Otrębski, JP XVI, 1931, 83; Zdancewicz, LP VIII, 1960, 349: le. šeška (Urbutis, Baltistica V (2), 1969, 155–156).
Šaltinis:
Safarewicz 1983, 351
Antraštė:
šẽškas
Straipsnelis:
Lie. šẽškas (ir šeškà, šẽškus), la. sȩsks (ir sȩska, sȩskus) yra -(s)k- vedinys iš veiksmažodinės šaknies šeš-: lie. šešti, šeša ‘be priežasties pykti, priekabių ieškoti, krimsti’ Tauragnai, šešus ‘piktas, priekabių ieškantis’ Tauragnai, šešùlė ‘liežuvininkė, paskalų nešiotoja’ Nočia, šãšas ‘plutelė, susidariusi žaizdos ar opos paviršiuje; votis, skaudulys; niežai’, la. sass ‘Schorf auf einer halbverheilten Wunde; die Krätze’ (plg. lie. šàškus, šãškius, šãškis ‘nušašėlis’, šãškė ‘nušašėlė’ : šàšti ‘šašais aptekti’; šlàpkus ‘kas šlapias’ : šlàpti). Turinio segmentai ‘pykti, piktas’ ir ‘šašas; votis’ yra giminingi ir galėjo atsirasti iš ‘pūti, gesti; smirdėti’. Plg. toliau hidronimus la. Šešùpė, la. Sesava, Seseve ‘purvina, smirdanti upė’.
Šaltinis:
Karaliūnas 1970d, 209–211
Antraštė:
šẽškas
Straipsnelis:
[Straipsnyje aptariami dabartinės baltarusių kalbos lituanizmai]. Br. шашо́к (kilm. шашка́) ‘šeškas’ БРС 1022, РБС 746, ГВ 81; ta pačia reikšme r. trm. шешо́к Dalis ТС IV 631; le. trm. szeszek SJP VI 610, Turska Wilno... I 224, Otrembskis JP XVI 83 (ir szaszek, szaszok), GJL I 69, szeszka Zdancevičius LP VIII 349; dar plg. Jablonskis LŽ 355. Iš lie. šẽškas, žr. Karskis Б 135, Būga RR II 618, Blesė StB V 19, Fasmeris REW III 395 t.; baltizmu laikomas ir vepsų hähk ‘audinė’.
Šaltinis:
Urbutis 1969b, 155–156
Antraštė:
šeškas
Reikšmė:
iltis
Straipsnelis:
[158] Toivonenas vepsų žodžio hähk tikslių atitikmenų rado ne tik čeremisų, bet ir samojedų kalbose: čer. ša.škə, βüt-śaśkə ‘ūdra’ [ir kt.], samoj. töt, töt, töte, töüt,t’ä’, XVIII a. tjaedt ‘ūdra’. Iš čeremisų šis žodis pateko į kai kurias tiurkų kalbas. Remdamasis šia medžiaga Kalima baltų žodį lie. šeškas, la. sesks laikė skoliniu iš finų prokalbės. Palaikydamas šią nuomonę pateikiu ekstralingvistinių duomenų. [159] Nors šeškas dabar įsitvirtinęs visoje Europoje, istoriškai įrodyta, kad įvairiais laikais dėl klimato šiltėjimo jis kėlėsi iš rytų į vakarus. Paskutinis įrodytas kėlimasis prasidėjo po 1860 metų, ankstesnis vyko veikiausiai XIII amžiuje, o labai ankstyva, dar prieš mūsų laikų pradžią, šeško invazija į vakarus nevisai išsiskyrusiems rytų baltams turėjo atnešti fin. *šäškä pavadinimą, taigi lie. šeškas, la. sesks tikriausiai yra senasis finizmas.
Šaltinis:
Kiparsky 1972, 158–159
Antraštė:
šẽškas
Straipsnelis:
[aptariama praslavų *ch genezė.] Prasl. ch- (< *) : g/g̑ priklauso ir izoliuotas luž. aukšt. žebenkšties pavadinimas kohlica (prasl. tarm. *kog-l-ica), laikytinas lužicų dialektizmu, kuris susijęs su lie. šẽškas, la. sesks, taip pat kaip ir s. i. kaśa- m., kaśīká f.
Šaltinis:
Schuster-Šewc 2000, 30

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas