Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
šlãjos
Straipsnelis:
[struktūra] TReU lytyje lie. šlãjos pl.⁷ [⁷ Kad šlãjos yra 2 kirčiuotės, aiškintina tuo, jog jis yra plurale tantum: N. pl. visos akc. paradigmos – baritoninės, ir Saussuro dėsnio neveikimas linksnio formose su -o- vidiniame skiem. (‘in Binnensilbe’) kaip rañkoms, rañkomis, rañkose turėtų būti ankstesnio laiko. Pluralia tantum atveju (4) akc. paradigma tik genityve nuo (2) paradigmos skyrėsi ir taip tapo lengva analogijos auka], pr. slayo ‘rogės’ (plg. sg. pr. slayan ‘Schlittenkufe’) iš šaknies *k̑lei̯- ‘anlehnen’ (‘atremti, priglausti’) [‘šlieti’ – R. B.]. Tocharų pavyzdys galėtų būti denominatyvas *klåw-å- ‘paskelbti’: B klowotär, A klawaṣ per umliautą iš pratoch. *klœw-å < *klow-ā, t. y. denominatyvas […] iš *k̑lou̯-áh2 ‘klausa’.
Šaltinis:
Rasmussen 1989, 161
Antraštė:
šlãjos
Reikšmė:
‘rogės’
Straipsnelis:
slayan E. 309 ‘Schlittenkufe’ bei slayo (niekatr. gim. nom. pl. ?) 307 ‘rogės’ : lie. šlãjos, ką toliau sieja su lie. šliẽti ‘statyti’, s. i. ś́rayate ‘lehnt sich an’ ir kt. žr. Walde Vrgl. Wrtb. I 431.
Šaltinis:
Endzelīns DI IV (2), 309
Antraštė:
šlãjos
Straipsnelis:
[Priminsiu tuos le. kalbos baltizmus (žr.: Лаучюте Ю., Словарь балт. в сл. яз., Л., 1982), kurie le. kalbos tekstuose vartojami rečiau:] szłaje (p. 35) ‘rogės’ : lie. šlãjos (Fraenkel 998: lie. šlãjos, šlãjės; Otrębski, Slavia Orientalis XIX 476).
Šaltinis:
Safarewicz 1983, 351
Antraštė:
šlãjos
Straipsnelis:
žr. šlaja
Šaltinis:
Schmalstieg 2004, 272–273
Antraštė:
šlãjos
Reikšmė:
дровни, сани
Straipsnelis:
Prūsų kalbos paminkluose randama nemažai moteriškosios giminės vienaskaitos naujadarų su -: sg. /slajā/ f. ‘сани’/ (pažodžiui – ‘полозья’), pr. sg. slajan n. ‘полоз’, plg. lie. šlãjos ‘дровни, сани’.
Šaltinis:
Дегтярев 1994, 37
Antraštė:
šlãjos
Reikšmė:
rogės
Straipsnelis:
Vakarinėse lietuvių tarmėse vartojamas senas rogių pavadinimas šlãjos (resp. šlãjės, šlãjai / šlajaĩ). Jis atitinka pr. slayo ‘ragės’ (Slete) E 307 ir gali būti galūnės *- kuopinis pavadinimas, plg. pr. slayan ‘rogių pavaža’ (Sletekaffe) E 309 (Mažiulis 1997, 126t.; Ambrazas 2000, 48 ir lit.). O toliau jis siejasi su veiksmažodžiu *k ̕lei- ‘lenkti, linkti’, plg. lie. šliẽti, šleĩvas (Fraenkel 1955–1965, 998, 1004; Ambrazas 2008, 37tt. ir lit.). Čia irgi atsispindi rogių išvaizda.
Šaltinis:
Ambrazas 2010b, 107

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas