Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
šluoti
.
Rezultatai
Antraštė:
šluoti
Straipsnelis:
[Lie. ir alb. žodžiai, liudijantys šių kalbų leksikos ryšius, ieškotini pirmykštės žemdirbystės, gyvulininkystės bei medžio apdirbimo terminijoje:] Alb.
gumësht
‘milch’,
glumësh
,
gumshtë
: la.
slaukt
‘melken’, lie.
šluoju
,
šluoti
‘fegen, wischen, kehren’; prie jų toliau lo.
cluo
, gr.
κλύζω
.
Šaltinis:
Jokl 1963
, 149
Antraštė:
šlúoti
Straipsnelis:
žr.
šlaunis
Šaltinis:
Smoczyński 1982
, 223
Antraštė:
šlúoti
Straipsnelis:
Gr. κλύζω ‘maudytis’ […]. Darybą su -ζω randame artimos reikšmės veiksmažodžiuose kaip βλύζω arba φλύζω, bet žodžiui κλύζω taip pat egzistuoja formos su dantiniu skardžiuoju κλύδα ‘srautas, banga’ (ir συγ-κλυδ-), κλύ-δ-ων ‘audra’. Sunku nustatyti, ar veiksmažodis yra padarytas su *
-ye/o-
iš vardažodžio κλυ-δ-, ar, jeigu veiksmažodinės formos yra atvirkštinės darybos, iš veiksmažodinio kamieno pridėjus –ζω. Patikimiausiai pirmąją analizę išreiškia formų su
d
buvimas germanų kalbose: go.
hlūtr
, s. v. a.
lauter
‘grynas, būdingas’ (ide. *
klū-d-ro-
). Keltuose turime be
d
: kimrų
clir
‘aiškus, būdingas, grynas’ (iš *
klū-ro-
). Lotynų kalboje galbūt egzistuoja Plinijaus 15, 119 nurodytas veiksmažodis
cluō
‘purgō’ bei daiktavardis
cloāca
‘nutekamasis griovys’, plg. Walde-Hofmann
cluō
bei Ernout-Meillet
cloāca
. Lie. turi veiksmažodinį kamieną
šlúoju
,
šlúoti
(ide. *
klō[u]-
). Žr. Pokorny 607.
Šaltinis:
Chantraine DEG
, 545
Antraštė:
šluoti
Straipsnelis:
Ide. kalbų žodžiai, žym. sąv. ‘šluoti’, dažniausiai etim. siejami su sąv. ‘puošti’, ‘gražinti’, ‘švarinti’, ‘mesti’, ‘sukti’, rečiau jie padaryti iš žodžių, reišk. ‘šluota’, ‘grindys’. Lie.
šluoti
, la.
slaucīt
, šalia lie.
šluota
, la.
sluota
, gimin. gr.
κλύζω
‘skalauti, išplauti’, s. lo.
cluere
‘valyti, gryninti’, go.
hlutrs
‘šviesus, švarus’. Semant. raida: ‘švarus’ → ‘švarinti’ → ‘valyti, plauti’ → ‘šluoti’.
Šaltinis:
Buck 1949
, 591
Antraštė:
šlúoti
Straipsnelis:
*
k̂leu-
: *
k̂lō[u]-
: *
k̂lū-
‘skalauti, plauti, švarinti’ [Pokorny IEW 607]. Semantiškai [70] ir formaliai nepateisinamas: formos be /
u̯
/ tik lie.
šlúoti
‘fegen’,
šlúota
, la.
sluôta
‘Besen’, kurių šaknis gali būti tiesiog *
k̂leh-
: intesyvas *
k̂l̥h-k̂lóh-ti
turėjo po reduplikacijos panaikinimo (bei Entreduplikation) ir perėjimo į
j-
praes. klasę duoti lie.
šlúo-ju
; prt.
šlaviaũ
– kaip
daviaũ
iš
dúoti
(praes. ir čia – senas intensyvas: 1. pl. *
dóh3-dh3-me
> s. lie.
duome
); tokiu būdu lie.
šliaũkti
‘fegen’ cirkumfleksas (taip pat ir la.
slàuk ‘melžti’
) nėra nesuderinamas: *
k̂léh1-uk-
per dviskiemenį, *
k̂léük-
duotų tiesiai bl.-sl. *
ćĺãuk-
[71].
Šaltinis:
Rasmussen 1989
, 70–71
Antraštė:
šluoti
Straipsnelis:
žr.
puošti
Šaltinis:
Nilsson 2001
, 189
Antraštė:
šlúoti
Reikšmė:
balayer
Straipsnelis:
[Aptariama lotynų kalbos veiksmažodžių apofonija]. Iš šaknies *
k̑leu̯H
- ‘nettoyer, laver, rincer’ (plg. lie. žem.
šlavù
,
šlúoti
‘balayer’) yra s. lo.
cluere
‘nettoyer’, kuris veikiausiai kyla iš *
clau-ere
- < ital. *
klou̯a-ti
< ide. *
k̑lóu̯H-ti
.
Šaltinis:
Garnier 2010
, 372
Antraštė:
šluoti
Straipsnelis:
Straipsnyje nagrinėjami paskolinti baltų kalbų dalyviai suomių kalboje. Suom.
luuta
(
lūta
) ‘šluota’ iš bl. *
šluota
arba *
šlọ̄ta
.
Šaltinis:
Liukkonen 1994
, 91
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas