Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
šokti
.
Rezultatai
Antraštė:
šókti
Straipsnelis:
Germ. *
(-)skeh-a-
"įvykti, atsitikti, pasidaryti, geschehen" (s. ang.
ge–scēon
"įvykti, atsitikti" [408] s. fryz.
skia
"t. p.", s. v. a.
-skehan
[nesudurtinis žodis turbūt slypi
scehanto: vagendo
]) – pastarosios leksemos pirmykštė reikšmė yra turbūt "(pra)eiti, verlaufen" su nesudurtinio žodžio, reiškiančio "bėgti, laufen" pėdsakais – galime gretinti su keletu v., kurie remiasi šaknimi
sqoq-
"eiti, šokinėti, springen". Germ. kalbų v. su atitikmenimis yra susijęs balsių kaita, plg. s. air.
scochid
"nueina šalin, liaujasi", s. sl.
skočǫ
,
skočiti
"šokinėti". Galbūt čia sietini šie žodžiai (laikant, kad jie prasideda kitokiais garsais [als Anlautvariante]: lie.
šókti
"daryti šuolį, šokuoti, striksėti", trm. "pradėti griebtis ką daryti"; Frenkelis (LEW, s. 1021) siūlo kitokią etimologiją.
Šaltinis:
Seebold 1970
, 408–409
Antraštė:
šókti
Straipsnelis:
[Aptariami ide. priebalsių *
sk̑
grupės žodžiai baltų-slavų kalbose:] Lie.
šókti
, la.
sâkt
,
sâku
~ s. sl.
skočiti
,
skočǫ
, bžn. sl.
skokъ
gali būti aiškinamas kaip kilęs iš *
keh₂k-
: *
skh₂k
(<*
sk̑h₂k-
) : antrinio *
koh₂k-
, tačiau ši etimologija yra problemiška.
Šaltinis:
Villanueva Svensson 2009a
, 11
Antraštė:
šókti
Reikšmė:
springen, hüpfen
Straipsnelis:
[aptariama praslavų *
ch
genezė.] Teikiamas pavyzdys, kai sl.
sk
atitinka lie.
š
: prasl. *
skočiti
(luž. aukšt.
skočić
,
skakać
, le.
skoczyć
,
skakać
) ir lie.
šókti
‘springen, hüpfen’,
šúokoti
‘hüpfend, springend laufen, tanzen’.
Šaltinis:
Schuster-Šewc 2000
, 29
Antraštė:
šókti
Reikšmė:
to jump
Straipsnelis:
Knygoje aptariami pragermanų
n
kamieno daiktavardžiai, iš kitų kamienų daiktavardžių išsiskiriantys vokaline ir konsonantine šaknies variantų įvairove. Viena iš
n
kamieno daiktavardžiams būdingų šaknies balsių alternacijų yra *
ō
: *
a
kaita. Jos ankstyvumas grindžiamas šia sąsaja: *
mōhō
, *
mageni
‘poppy’ ir gr.
μήκων
< *
méh₂k-on
-. Ši neabejotina etimologija rodo, kad kalbamasis abliauto tipas atsirado
n
kamieno daiktavardžiuose su laringaline šaknimi: pamatinio laipsnio atveju *
-éh₂,₃
- virto į protogerm. *
ō
, o silpnojo laipsnio atveju laringalas vokalizavosi į protogerm. *
a
. Prieš sutampant pragerm. *
ā
ir *
ō
, šaknyse, turinčiose *
h₂
, abliautas buvo grynai kiekybinis, t. y. *
ā
: *
a
. Taigi, *
ō
: *
a
kaita yra būdinga ‘tip, brush’ žyminčioms leksemoms. Rekonstruojami trys pragerm. *
skōgō
, *
skakkaz
‘tip, brush’ kamieno variantai: 1. *
skagan
-: s. isl.
skagi
m. ‘low cape, ness’, isl.
skagi
m. ‘peninsula’, s. ang.
sceaga
m. ‘brush’, ang.
shaw
; 2 *
skaggan
-: s. ang.
sceaga
m. ‘hair’ (→
sceaggede
‘comosus’), ang.
shag
(→ *
skagja
: s. isl.
skegg
n. ‘beard’); 3. *
skakan
-: s. vok. a.
scahho
‘promuntorium’, vid. vok. a.
schache
m. ‘isolated grave’; 4. *
skōga
-: s. isl.
skógr
m. ‘forest’. Abu kamienai, *
skagō
, *
skakkaz
ir *
skōga
-, greičiausiai kildintini iš veiksmažodžio šaknies, plg. s. isl.
skaga
,
-ði
‘to jut out’ < *
skagējan
-. Etimologiškai šis veiksmažodis siejamas su s. air.
der-scaigim
‘to protrude’. Sąsaja su s. sl.
skočiti
ir lie.
šókti
‘to jump’ semantiniu požiūriu yra mažiau patraukli.
Šaltinis:
Kroonen 2011
, 316–317
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas