Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: šėšė.

Antraštė:

šėšė̃

Straipsnelis:

Lie. šėšė̃, šėšėtė̃, šė́žė ir t. t. (pasenęs) – pr. seeze ‘strazdas’. [163]. Fraenkel II 977, s. v. šėžis; Trautmann 423; Endzelin 245. LKŽ XIV 679 šėšė̃ 683, 703; nėra distribucijos problemų. Išskyrus ide. etimologijos hipotezę, šis žodis dėl vienintelės formos su sonoriniu sibiliantu yra susijęs su r. sízyj ‘melsvai pilkas, melsvas’, o šaknimi – dar ir su jaučius nusakančiu šė̃mas šeima⁸⁹ [⁸⁹ Pažymėtina, kad tiek Fraenkelis, Vasmeris (op. cit. II 623) su išlyga pasisako apie Petersono (H. Petersson, Baltische und slavische Wortstudien, Lung-Leipzig, 1918, 27 t.) pasiūlytą siejimą, nors Fraenkeliui, kaip pastebėjo Urbutis (plg. kitą išnašą) toks siejimas priimtinas ir todėl jis pasisako už ą su sė̃mas šeima (plg. taip pat II 927)], kuris, Urbučio teigimu, nėra vėlyvas.⁹⁰ [⁹⁰ V. Urbutis, Baltų etimologijos etiudai, Vilnius, 1981, 40–48, ypač p. 42–46 (1966). Pažymėtina, kad Euler (cit. str. p. 95) taip pat linkęs aptarti tipą su sonoriniu priebalsiu, - klasė seeze praranda ryšį tarp išorinių baltų arealų.]. Šis mokslininkas iš tikrųjų pabrėžia, kad su vidiniu dusliu sonoriniu sibiliantu (plg. taip pat galimas daiktas susijusį hidronimą Šešupis⁹¹ [⁹¹ Vanagas (. cit., p. 328 turi galvoje taip pat ir kitą galimybę)] yra seniau paliudyta forma, kuri nėra onomatopėjinės kilmės reduplikuota forma, ir pr. gali būti interpretuojama kaip *sēze.

Šaltinis:

Ademollo Gagliano 1992, 163–164

Antraštė:

sẽsė

Straipsnelis:

[Pateikiamos R. Trautmano nenurodytos reãliosios, nerekonstruotosios baltų-slavų leks. izoglosos.] lie. sẽsė – s.-kr séša (ir sȅška) ‘sesuo, sesytė’ [...]

Šaltinis:

Откупщиков 1988, 12

Antraštė:

sẽsė

Straipsnelis:

[1985 m. įvykusioje baltistų konferencijoje Vilniuje V. Otkupščikovas pateikia naujus bl.-sl. kalbų genetinius atitikmenis :] lie. sẽsė : s.-kr. séša ‘sesuo’.

Šaltinis:

Eckert, Hinze, Bukevičiūtė 1986, 913

Antraštė:

sẽsė

Straipsnelis:

žr. tėvas

Šaltinis:

Bērtulis 1972, 17