Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: želti.

Antraštė:

žélti

Reikšmė:

grünend wachsen

Straipsnelis:

žr. geltonas

Šaltinis:

Mažiulis 1978a, 96–97

Antraštė:

žélti

Straipsnelis:

žr. geltas

Šaltinis:

Gołąb 1972, 63

Antraštė:

žélti

Straipsnelis:

žr. geltas

Šaltinis:

Smoczyński 1982, 234

Antraštė:

žélti

Straipsnelis:

žr. žalias

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 297

Antraštė:

žélti

Straipsnelis:

žr. želmuo

Šaltinis:

Duridanov 1969b, 78

Antraštė:

žélti

Straipsnelis:

[Straipsnyje apžvelgiami kentum elementai slavų kalbose. Remiamasi rekonstruota bendrąja slavų forma ir įvairių kalbų pavyzdžiais]. *ględjǫ, -išь, *ględěti ‘žvilgsnis’ (cituotas SHEVELOV I 142 ryšium su *žьltъ ‘geltonas’, bet atskirai nenagrinėjamas), pvz., r. gljadét, s. sl. tiktai dažninis ględati, etc., ide. palataliniai čia aiškiai pasitvirtina, plg. Pok. 429 *g̑hel-, *g̑helǝ- : *g̑hlē-, *g̑hlō- : *g̑hlǝ- 1. ‘spindėti, žibėti’ ir būdvardžius ‘geltonas, žalias, pilkas’ arba ‘mėlynas’. Pagrindiniu veiksmažodžiu, nors su antrine reikšme, galima būtų laikyti lie. želiù, žė́liau, žélti ‘augti žaliam’, la. zěl’u, zêt t. p. formas, išvestas iš pailgintos pagrindinės *g̑hlend(h), patvirtina germanų kalbų pavyzdžiai: šv. trm. glänta ‘hervorschimmern’, s. v. a., vid. v. a. glenzen, etc. Š. v. a. glänzen tiksliai atitinka bl.-sl. *glendiō (TRAUTMANN 92 vieninteliu baltų pavyzdžiu laiko kuršių (Kurish) glendi ‘ieškoti, laukti’!). Senas būdvardis, išvestas iš pailginto kamieno *g̑lādh-, yra sl. gladъkъ.

Šaltinis:

Gołąb 1972, 57

Antraštė:

žélti

Straipsnelis:

R. trm. zólok ‘aušra, ankstyvas rytas’, br. zólak ‘pirmieji aušros atšvaitai, aušra’ < zolkь. Pateiktosios trm. r. ir br. lytys liudija, kad čia turime reikalo su sl. archaizmais. Prasl. zolkь ‘aušra’, priskirtinas tai pačiai šakniai kaip ir zolkь ‘žalias augalas’: s. sl. zlakь ‘žaluma, žalioji augmenija, žolė’, bulg. zlak ‘pirmoji žaluma’, trm. ‘žaliuojanti, žolėta vieta’ [ir kt. reikšmės], slov. trm. zlȃk ‘vijoklis, Convolvulus arvensis’, s.-kr. trm. zlȃk ‘toks augalas’ [43]. Abi skirtingos leksemos (ryt. sl. zolkь ‘aušra, rytas’ bei piet. sl. zolkь ‘žaluma, žolė’) susiformuoja iš dviejų senųjų ide. šaknies *g̑hel- reikšmių, t. y., ‘blizgėti’ : ‘žalias’ (žr. J. Pokorny IEW, 1949, 429). Ir ryt. sl., ir piet sl. leksemas reikia sieti su lie. žélti ‘darytis žaliam, žaliuoti, augti (apie augalus)’, la. zelt ‘t. p.’.

Šaltinis:

Szymański 1980, 43–44

Antraštė:

žélti

Straipsnelis:

Visiškai nepriimtinas mėginimas het. hahhal- (n.) ‘žaluma, žalumynai, augmenija, lapija, žalia spalva, vegetacija, menki krūmai, šabakštynas, krūmas’ (taip – V. Pisani, Paidea 13, 322 [1958] ir kt.) [het. hahli- reikšmė ‘žalias, geltonas’ yra aiškiai susiformavusi iš ‘žaluma, žalumynai’; het. daiktavardis hahhal- veikiau yra botanikos ar dendrologijos terminas, o ne spalvos pavadinimas] sieti su gr. χλόη ‘žalias ūglys’, χλοάζω ‘būti ryškiai žaliam’, χλωρός ‘žalsvai geltonas’, lo. holus ‘daržovės’, frygų ζέλκια· λάχανα (Hes.), lie. žélti ‘augti (paprastai žaliuojant)’, s. sl. zelije ‘daržovės’.

Šaltinis:

Puhvel HED, III, 3–5

Antraštė:

žélti

Straipsnelis:

žr. želmuo

Šaltinis:

Chantraine DEG IV, 1261

Antraštė:

žélti

Straipsnelis:

Gr. χλόη fem., jonėnų χλοίη, dorėnų χλόα ‘pasirodanti žaluma, šviesiai žalios spalvos naujas daigas’ [1263]. Hiatas suponuoja senąjį *χλόϝη, *χλόϝος. Formos kilusios iš *ghel- yra dažnos ide. kalbose žalumai ir augalų stiprumui (plg. χλεμύρα) pavadinti: lie. želiù, žélti, žãlias, žolė̃, s. sl. zelĭje ‘λάχανον’, s. r. zélĭje ‘augalas, žolė’, lo. helus, (h)olus, -eris n. formos, kurių vokalizmas verčia galvoti apie χολή (žr. s. u.); taip pat reikia pridėti ζέλκια· λάχαν· Φρύγες (Hsch.); osetinų zäldä ‘maža žolė’. Bet reikia pastebėti, kad visi yra iš pamatinio *ghel- ir gali, be jokio dabartinio preciziško atsakymo, gali tarp jų įsisprausti ir nulinis gr. laipsnis *ghl-. Be to, niekas nepasiūlo atitikmens su gr. ϝ. Ar reikia suponuoti paprastos šaknies formas, ar išplėstos formos: *ghle/ow- toks pats santykis kaip *ser- (sí-sar-ti) ir *ser-u-/*sr-eu (lo. serū, ῥεϝω ir t. t.)? Žr. Narten, MSS 26, 1971, 77 ir toliau. Šiaip ar taip graikai su šia šaknimi lieka izoliuoti. Antra vertus, kaip χλωρός sudaro dalį visumos, be kurios gr. negali apsieiti, pastaruoju atveju reikėtų iškelti tą pačią šaknį su heteroklitinėmis priesagomis, plg. χλουρός, χλουνός. Šie žodžiai priklauso didelei grupei, kuri sunkiai sujungiama į visumą – sunkumas esąs nustatyti pirminę reikšmę: ‘spindėjimas, gelsvai žalia spalva, gyvybingumas’? Žr. hipotezes ir bibliografiją Frisko žodyne prie χλόη. Be to, E. Irwin, Colour terms in Greek poetry, 1974. Čia taip pat priskiriama χόλη reikšme ‘tulžis’, χόλος. Pokorny 433.

Šaltinis:

Chantraine DEG IV, 1263–1264

Antraštė:

žélti

Reikšmė:

grünend wachsen, bewachsen

Straipsnelis:

žr. ąžuolas

Šaltinis:

Blažek 2001b 33–34

Antraštė:

žélti

Straipsnelis:

žr. geltonas

Šaltinis:

Andersen 2003, 54–58

Antraštė:

žélti

Straipsnelis:

[Aptariami rytų bl. *źē̆l-/*źil- ‘želti’ atstovai]. Lie. žélti, la. zel̂t ‘želti, žaliuoti’ (iš bl. źel- ‘žalsvai, gelsvai ir pan. blizgėti’, plg. *g̑hel- Mažiulis IV 43). Giminiški vediniai leidžia atkurti šaknies reikšmę ide. *g̑hel-/*g̑hl̥- ‘spindėti, švytėti’ (plg. g̑hel, g̑helə- Pokorny 429; g̑hel- Hofmann 421, Karulis II 553). Dažnai šios šaknies vediniai yra spalvų būdvardžiai. Dėl pastarųjų žr. žãlias, žìlas, žãlas, žel̃tas ir pan.

Šaltinis:

Kaukienė 2006, 385–386

Antraštė:

žélti

Reikšmė:

grow green

Straipsnelis:

žr. geltas

Šaltinis:

Gvozdanović 2009, 36-37

Antraštė:

žélti

Reikšmė:

to grow green

Straipsnelis:

[Aptariamas ‘Weise dėsnis’, pagal kurį ide. sprogstamieji palataliniai priebalsiai sanskrite prarado palatalizaciją prieš *r, bet ne prieš *l:] s. i. híraṇya- ‘gold, precious metal’, n. Av. zarańiia- ‘gold’ < *g̑ʰlh₃-en-, plg. gr. χλωρός ‘bright, yellow’, lie. žélti, la. zel̃t ‘to grow green’.

Šaltinis:

Kloekhorst 2011, 266