Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
žmuo
.
Rezultatai
Antraštė:
žmuõ
Straipsnelis:
[188] [Nussbaum pateikia ved. subst.
m
kamieno ‘žemė’ paradigmą, kur sg. loc. 2 yra
jm-án
(< *
dhg̑h-m-én
), ir sieja loc. sg.
-en
su lokatyvnės semantikos vediniu, turinčiu
-ōn-
. Siūloma tokia schema: *
dhég̑h-ōm
‘žemė’ → *
dhg̑h-m-én
‘ant žemės/ žemėje’ (‘on earth’) →
dhgh-m-ō̆n-
‘žmogus’.] Iš šio požiūrio taško žiūrint, darinys [x +
-ōn-
] laikytinas bepriesagiu, t. y. lokatyvo su
-en
vediniu. Yra keletas atvejų, kai [x +
-ōn-
] (kur x yra vardažodinis kamienas) struktūros subst. masc. dariniai turi ‘lokatyvinę’ reikšmę – ‘randamas x-e / ant x-o’. Aiškiausia pora yra *
dhg̑h-ōm-
‘žemė’ (het.
teka
ir kt.) [išn. (180⁶⁰)] interpretacija *
dhg̑h-(e)m-Hon-
, kur nustatomas posesyv. sufiksas
-Hon-
, ‘*turintis > užimantis žemę’ (K. Hoffmann, MSS 6, 35 ff) būtų visai suprantama, bet fonologiškai nepriimtina, nes būtų sunku išvesti lie.
žmuõ
iš *
dhg̑h-m̥-Hon-
[išn. pabaiga].
Šaltinis:
Nussbaum 1986
, 187–188
Antraštė:
žmuõ
Straipsnelis:
V. Mažiulio 187
smoy
perskaitymą kaip [zmōi] sunku priimti dėl tos priežasties, kad jis apeliuoja į chronologiškai jauną lie. dial. Formą
žmuõ-j
, kurioje
-j
nevisai aiškus [Plg. Arumaa 1934, 81; Zinkevičius 1966, 256 ir t. t.]. Daukšos Postilėje yra tik
żmuo
, plg. Kudzinowski, 1977, II 473. Endzelyno ištaisymas į pr. *
smon
pranašesnis tuo, kad leidžia prūsų formą skaityti /
zmū̆n
/ ir leidžia sieti EŽužrašymą su s. lie. acc. sg.
żmûnį
(DP339₂₉) ir nom. du.
̇mûne
‘du žmonės’ (DP 313₁₉), o kita vertus – su prūsų derivatais – tokiais kaip III
smunents
‘žmogus’ ir E 67
smonenawīs
‘t. p.’, skaityti:
smonen
-
awtis
< *
zmū̆ninutis
(žr. Smoczyński 1986a, 179).
Šaltinis:
Смочиньский 1987 (1989)
, 14
Antraštė:
žmuõ
Reikšmė:
žmogus
Straipsnelis:
žr.
žmogus
Šaltinis:
Smoczyński 1982
, 221
Antraštė:
žmuõ
Straipsnelis:
[…] egzistuoja archajiški m. giminės žodžiai su
-n
, kurių šaknis arba veiksmažodinė, arba vardažodinė, arba visiškai neaiški, nepažįstama: […] ‘vyras, žmogus’ – lo.
homō
, go.
guma
, lie.
žmon-
(siejami su gr.
χθών
, s. i.
kṣám-
f., het.
tekan
‘žemė’) […].
Šaltinis:
Wachter 1997
, 8
Antraštė:
žmuõ
Straipsnelis:
smoy
(su
z-
) E. 187 ‘Mann’ : lie.
žmuõ
bei trm.
žmuoi
, Būgos Aist. Stud. 55, apie tai Walde Vrgl. Wrtb. I 663.
Šaltinis:
Endzelīns DI
IV (2), 310
Antraštė:
žmuõ
Straipsnelis:
Pr.
smūni
‘asmuo, žmogus’ bei atitinkami s. lie.
žmů
‘žmogus, vyras’, acc. sg.
żmûnį
, Daukša, 339, 29; nom.-acc. du
żmûne
, lie. trm.
żmuɔ’
savo semantika gretinami su pavadinimu ‘žmogus’, kuris pasidaromas iš sąvokos „žemė“: lo.
homō
,
nēmo
<
ne-hemō
, umbr.
homonus
, osk.
humuns
, s. ang.
guma
, go.
guma
. Ir semantiniu, ir darybos požiūriu bl. žodžiams artimą analogiją aptinkame s. air.
duine
‘žmogus’ (plg.
dú
, gen.-acc.
don
‘žemė’). Šis nuostabus air. ir bl. panašumas turi būti minimas indoeuropeistikos lingvistinės geografijos darbuose.
Šaltinis:
Иванов 1974
, 200
Antraštė:
žmuõ
Straipsnelis:
žr.
žmogus
Šaltinis:
Peeters 1976
, 8–9
Antraštė:
žmuõ
Straipsnelis:
K. Liukkoneno siūlomos įvairaus įtikimumo naujos suomių kalbos baltizmų etimologijos: […] suo.
mies
‘žmogus (man)’ < Balt. finų *
mēs
< bl. *
žmēs
; plg. išlikusį lie.
žmuõ
,
žmónes
[…].
Šaltinis:
Nilsson 2001
, 188
Antraštė:
žmuõ
Straipsnelis:
Pr.
smunents
(Mensch) III 43₁₂:
smūni
(Person) III 95₁₃,
smoy
(Man) E 187 plg. su lie.
žmuo(j)
, go.
guma
, lo.
homo
‘žmogus’.
Šaltinis:
Ambrazas 2004
, 74
Antraštė:
žmuõ
Straipsnelis:
žr.
žmogus
Šaltinis:
Blažek 2009
, 44
Antraštė:
žmuo(j)
Reikšmė:
žmogus
Straipsnelis:
žr.
baltintelis
Šaltinis:
Ambrazas 2005
, 10
Antraštė:
žmuõ
Reikšmė:
man
Straipsnelis:
Knygoje aptariami pragermanų
n
kamieno daiktavardžiai, iš kitų kamienų daiktavardžių išsiskiriantys vokaline ir konsonantine šaknies variantų įvairove. Ankstyvojoje protoide. epochoje
n
kamieniams žodžiams buvo būdingos paradigmos, kuriose kirčiuotas pamatinis laipsnis buvo nepastovus: šokinėjo tarp šaknies, sufikso ir galunės. Tačiau šis pirmykštis abliauto tipas vėlyvuoju protoide. laikotarpiu išsirutuliojo į kelis tipus (pagal abliautą arba pagal kirtį). Seniausiose kalbose svarbiausi buvo šie tipai: amfikinetinis, histerokinetinis ir proterokinetinis. Pirmieji du buvo būdingi vyr. ir mot. giminei, trečiasis – neutrum. Aptardamas amfikinetinį tipą, Kroonenas teigia, kad jį sudaro dvi subkategorijos: 1. grynieji
n
kamienai ir 2. individualizuojantys
n
kamienai. Pastarieji ne visuomet yra kilę iš
o
kamienų. Tai aiškiai parodo ‘žmogų, man’ reikšianti leksema, kuri pagal lo.
homō
(< s. lo.
hemō
), lie.
žmuõ
ir go.
guma
m. ‘t. p.’ gali būti rekonstruota kaip
n
kamienas *
dʰ(é)ǵʰm-ōn
, gen. *
dʰǵʰm-n-ós
, acc. *
dʰǵʰm-ón-m
. Ji aiškiai kilusi iš
m
kamieno protoide. *
dʰéǵʰ-m
, *
dʰǵʰ-m-ós
‘land’, plg. het.
tékan
, gen.
taknaš
n. ‘t. p.’. Lie.
žmuõ
tiesiogiai tęsia nominatyvą *
dʰǵʰm-ōn
. Lo.
homō
< s. lo. *
hemo
, kaip ir protogerm. *
guman
-, galėjo apibendrinti vokalizuotą *
m
iš netiesioginio linksnio *
dʰǵʰm̥-n
-. Nėra reikalo šią vokalizaciją aiškinti Lindemano dėsniu (*
dʰǵʰm̥-ōn
).
Šaltinis:
Kroonen 2011
, 28–29
Antraštė:
žmuõ
Straipsnelis:
[Ginama teorija, kad ide. sprogstamųjų veliarinių priebalsių sistema buvo *
k
: *
kʷ
, o *
k̑
atsirado iš *
k
palataliniame kontekste. Tai leidžia žiūrėti iš naujos perspektyvos į ide. ‘Thorn’ problematiką. Žodis ‘žẽmė’ baltų-slavų kalbose:] iš ide. loc. *
dʰg̑ʰém-en
‘auf der Erde’ buvo daroma *
dʰg̑ʰém-on
- ‘Mensch, Irdischer’ > s. lie.
žmuõ
, pr.
smoy
. Lie.
žmogùs
kyla iš *
dʰg̑ʰmeh₂-gʷéh₂-u
- / *-
gʷh₂-éu̯
- ‘Erdgeher, auf Erden gehend’.
Šaltinis:
Lipp 2009b
, 85–86
Antraštė:
žmuõ
Straipsnelis:
žr.
žmonės
Šaltinis:
Lipp 2009b
, 123
Antraštė:
žmuõ
Straipsnelis:
Kroonen teigia, kad dukterinėse ide. kalbose ne visi individualizuoti
n-
kamienai yra kilę iš pamatinių
o-
kamienų, vis dėlto, pvz., lo.
homō
, go.
guma
, lie.
žmuõ
< protoide. *
dʰg̑ʰmṓn
‘Žemės gyventojas, žmogus’, kuris greičiausiai yra delokatyvas iš senojo protoide.
m-
kamieno *
dʰég̑ʰōm
~ *
dʰg̑ʰm-ós
(plg. het.
tekan
,
taknaš
).
Šaltinis:
Scheungraber 2011
, 90
Antraštė:
žmuõ
Reikšmė:
žmogus
Straipsnelis:
žr.
armuo
Šaltinis:
Olander 2009
, 114–115
Antraštė:
žmuo
Straipsnelis:
žr.
akmuo
Šaltinis:
Vijūnas 2009
, 149–150
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas