Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
ačiū
.
Rezultatai
Antraštė:
ãčiū
Reikšmė:
dėkui
Straipsnelis:
Jeigu lie.
ãčiū
iš tikrųjų yra br. kilmės (tuo dar galima abejoti), tai šio žodžio tiesioginis šaltinis – ne br.
aščo
‘ačiū, danke’, bet br. forma
aцю
.
Šaltinis:
Mažiulis 1961
, 245
Antraštė:
ãčiū
Reikšmė:
dėkui
Straipsnelis:
[Priminsiu tuos le. kalbos baltizmus (žr.: Лаучюте Ю., Словарь балтизмов в славянских языках, Mосква, 1982), kurie fiksuojami jau s. le. kalboje:]
aczować
(p. 42) ‘dėkoti’: XVII a. (Brückner, Słownik etymologiczny języka polskiego, Krakau, 1927) – lie.
ãčiū
‘dėkoju’.
Šaltinis:
Safarewicz 1983
, 349
Antraštė:
ãčiū
Straipsnelis:
[Straipsnyje aptariami dabartinės baltarusių kalbos lituanizmai]. Lie.
ãčiū
,
ãčiu
(
ãciu
),
ãčiui
,
ãčiuo
(plg. ir vksm.
ačiúoti
, dkt.
ačiuõklė
,
ačiuõtė
,
ačiúotojas
,
ačiùlis
,
ačiójimas
) – labai paplitę
dė̃kui
sinonimai. Jie kildinami iš br. kalbos (Frenkelis LEW 1), plg. br.
а́цю
‘ačiū’. Pastarąjį Karskis Б 144 laiko polonizmu (taip pat vedinį
паа́ціць
‘padėkoti’). Nosovičius СБН 9 duoda
а́цi
‘ačiū’ (dkt.
а́ця
,
ацкі
,
а́ценькі
, vksm.
а́ціць
). Tačiau jie vartojami tik vaikų kalboje (tarmėse), kaip ir le.
aciu
(
aću
) ‘t.p.’, kuris laikomas lituanizmu. Tai leistų ir br.
а́цю
(
а́ці
) priskirti lituanizmams.
Šaltinis:
Urbutis 1969a
, 48–49
Antraštė:
ãčiu
Straipsnelis:
žr.
ačiū
Šaltinis:
Urbutis 1969a
, 48–49
Antraštė:
ãciu
Straipsnelis:
žr.
ačiū
Šaltinis:
Urbutis 1969a
, 48–49
Antraštė:
ačiū
Straipsnelis:
Dažniau vartojamuose žodžiuose galimi įvairūs nereguliarūs fonetiniai pakitimai. Labai tikėtina, kad neaiškios etimologijos lie.
ačiū
gali būti panašios redukcijos, susijusios su žodžio dažnumu, rezultatas, koks yra ir r.
spasibo
, la.
paldies
, rumunų
mulţumesc
ar lie.
dėkui
.
Šaltinis:
Mańczak 1994
, 96
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas