Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: esti, kersti, gurklys, žudyti.

Rezultatai

Antraštė:: ė́sti
Straipsnelis:: Gr. ἔδω, ἐσθίω ‘valgyti, ėsti’ [312]. Seną atematinį praes. paliudytą su Homero bendratimi ἔδμεναι, o tariamąją nuosaką su trumpu balsiu, vartojamą kaip būsimąjį laiką ἔδομαι randame het. ed-mi ‘aš valgau’, skr. ád-mi, 3 sg. átti. Ilgą balsį rodo lo. ēst, lie. ė́sti, s. sl. ĕs-tŭ iš kur jastŭ. Vadinasi, atstatoma ide. *ē̆d-mi. Tematinių formų raidą, kurią pastebime graikų kalboje, rodo ir go. itan ‘valgyti’. Arm. žodyje utem (iteratyvinis vedinys, kuris atlieptų gr. *ὠδέω) rodo ilgą ō. Dar žr. Benveniste BSL, LIX, 64, 24–39. Su šaknimi *ed- yra susiję ὀδούς, ὀδύνη, ὠδίς.
Šaltinis:: Chantraine DEG II, 312–313

Antraštė:: ẽsti
Straipsnelis:: Gr. εἰμί. Šaknis *es-. Senas šakninis praes. su balsių kaita εἰμί, εἰ (dorėnų ἐσσί), ἐστί = skr. [322] ásmi, ási, ásti, lie. esmì, esì, êsti, het. ešmi, ešši, ešzi, lo. es, est, bet sum yra perdirbinys. Daugiskaita turi nulinį vokalizmą (skr. sánti iš *s-enti, lo. sunt iš *s-ont ir t. t.), tačiau galūnė graikų kalboje buvo perdirbta. Homero imperf. ἦα = skr. ā́sam, ide. *ēs-m̥. Žr. Pokorny 340.
Šaltinis:: Chantraine DEG II, 322–323

Antraštė:: esti
Straipsnelis:: S. lie. praes. 3 a. forma esti, lie. trm. ẽsti, esti, pr. ast, aest, asch, hest, asti-ts laidžia rekonstruoti bl. *esti, kuri atitinka sg. 3 a. formą su pirmine galūne het. ez-si, s. i. asti. S. lie. ẽsti turi būdingą pirmosios serijos ilgosioms ide. šaknims duratyvinę reikšmę ‘būna (paprastai), tęsiasi’ skirtingai nuo yrà, kuri eina arba jungtimi, arba verbum substantivum be trukmės reikšmės. Sutapimas su ide. rodo archaizmą. Dėl to negalima visai atmesti, kad rytų bl. *īrā, lie. yrà, la. ir atsispindi antrosios ide. serijos forma be reikšmės trukmės, skirtingai nuo *esti > s. lie. ẽsti. Tokiu atveju -r, einantį prieš balsį, galima būtų palyginti su antrosios serios su -r formomis: het. ešir ‘jie buvo’, plg. s. i. pl. 3 a. perfektą su -r: āsur ‘jie buvo’ ir vėlesnius naujadarus su balsiu po -r: lo. -ēre, toch. B -re.
Šaltinis:: Иванов 1981, 75

Antraštė:: ė́sti
Straipsnelis:: [Pateikiami veiksmažodžio giminaičiai:] ė́sti : la. êst, pr. īst(wei), jotv. ezd ‘valgyti’, r. есть, go. itan, s. v. a. ezzan, lo. edere, osk. edum, s. air. ithim, gr. ἔδειν, skr. ádmi, arm. utem, het. edmi (e-it-mi), toch. A nätsu- (n-ed-t) ‘mirti iš bado’ – ide. *ed- ‘valgyti, ėsti’.
Šaltinis:: Kaukienė-Jakulienė 1988, 142

Antraštė:: ė́sti
Straipsnelis:: Indogermanistui įdomiausi du straipsniai: W. P. Schmidas su W. Winteriu išdėsto tezes apie santykį tarp trumpųjų ir ilgųjų balsių baltų ir slavų kalbose: ilgasis balsių kaitos laipsnis lytyje lie. ėsti : lo. edere, s. sl. jasti susijęs su ide. medis ir medis aspirata skirtumu; tuo buvo pateiktas naujas argumentas balto-slavų kalbų vienybės idėjai paremti.
Šaltinis:: Eichler 1990, 366

Antraštė:: ė́sti
Straipsnelis:: [Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti baltų kalbų vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, ide. komponentą [t. y. archajiškas leksemas, reikšme ir forma sutampančias su giminiškų kalbų pavyzdžiais] ir, antra, naujus elementus [t. y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskiros baltų kalbos raidoje.] Ėsti, valgýti. Lie. ė́sti, ė́du (s. lie. atem. ė́mi), ė́džiau (dabar tik apie žvėris), la. êst, ȩ̂du, êdu, pr. īst iš ide. *ĕd- ‘ėsti’ su apibendrintu baltų-slavų pailgintu laipsniu ēd-, plg. s. sl. jasti, jamь ‘ėsti’, sъn-ěsti ‘suėsti’.
Šaltinis:: Smoczyński 1982, 235

Antraštė:: ė́sti
Straipsnelis:: Arm. utem ‘valgau (esse)’; ilgasis balsių kaitos laipsnis čia yra […] dėl Winterio – pailgėjimo galimybės lytyse ė́sti, s. bažn. sl. jastъ ir Lachmanno pailgėjimo lytyse lo. ēs, ēst, ēstis sunkiai laiduotinas.
Šaltinis:: Rasmussen 1989, 147

Antraštė:: ė́sti
Straipsnelis:: Pr. īst (ī < ē) 29₃₃ ‘valgyti’ [ir kt.] [229] : lie. ė́sti, la. êst. s. sl. ?СТИ, go. itan, lo. edere, gr. ἔδμεναι ‘t. p.’, skr. ádmi ‘ēmu’ ir kt. žr. Walde Pokorny I, 118.
Šaltinis:: Endzelīns DI IV (2), 229–230

Antraštė:: ė́sti
Straipsnelis:: Pr. īdai 49₂₂ ‘valgis’ : īst. lie. ė́da, la. ȩ̂da, r. еда, s. isl. āta ‘t. p.’ ir kt. žr. Walde Pokorny I, 119.
Šaltinis:: Endzelīns DI IV (2), 226

Antraštė:: ė́sti
Straipsnelis:: Pr. īst ‘valgyti, ragauti’ siejama su lie. ė́sti ir t. t., ė́st (su atematinio linksniavimo pėdsakais). Prasl. *ĕdm gana gerai išlaikę atematinio linksniavimo ypatybes, plg. s. sl. JAСТИ, JAМЬ, bulg. ям, s.-kr. jȅсти, jêм (и̏jем), bet ir jȅδēm, slov. jẹ́sti, jẹ́m, č. jísti, jím, luž. ž., luž. a. jěsć, jěm, le. jeść, jem; r. есть, ем, br. есць, ем, ukr. ї́сти, їм ir kt.
Šaltinis:: Топоров ПЯ I–K, 88–89

Antraštė:: ė́sti
Straipsnelis:: 1976 Winter […] nurodė, kad protoindoeuropietiškieji trumpieji balsiai pozicijoje prieš neaspiruotą [before an unaspirated voiced stop] tapo ilgais ir akūtiniais balto-slavų kalbose, tuo tarpu kai trumpieji balsiai [before a voiced aspirate] [= prieš balsinguosius (?) aspiruotus] išliko trumpi, pvz. lie. ė́sti ‘to eat’, s. bažn. sl. jasti, skr. ádmi ‘aš ėdu’, gr. ἔδω, v. lie. vèsti ‘to lead’, s. bažn. sl. vesti, skr. vadhū́ḥ ‘nuotaka’, s. air. fedim ‘aš vedu’. [Recent developments in historical phonology, 1978, 431 tt.].
Šaltinis:: Kortlandt 1978, 107

Antraštė:: ėsti
Straipsnelis:: Lie. ėsti, la. ēst, s. pr. īst, s. sl. jasti ir t. t. visi sl., skr. ad-, arm. utem, het. et-, gr. ἔδω (poet.), lo. ēsse, go. itan ir t. t. germ., visi < ide. *ed-. Dabar iš šių žodžių lie. ėsti, da. œde vartojami tik kalbant apie gyvulius arba vulgariai apie žmogų, bet reikšme ‘valgyti’ nebevartojami.
Šaltinis:: Buck 1949, 227

Antraštė:: ėsti
Straipsnelis:: žr. valgyti
Šaltinis:: Buck 1949

Antraštė:: ẽsti
Straipsnelis:: žr. yra
Šaltinis:: Степанов 1985, 10

Antraštė:: ė́sti
Straipsnelis:: Jotvingių ezd ‘valgyti’, plg. lie. ė́sti, la. êst, pr. īst.
Šaltinis:: Zinkevičius 1985b, 72

Antraštė:: ė́sti
Straipsnelis:: žr. bėgti
Šaltinis:: Kortlandt 1977, 319–320

Antraštė:: ė́du
Straipsnelis:: Dėl Winterio dėsnio pailgėjęs balsis gauna akūtą („krintančiąją“ priegaidę) lietuvių kalboje ir laužtinę priegaidę latvių kalboje: lie. ė́du (atch., dial. ė́mi), la. êdu, êmu, êst : s. sl. jamĭ, jasti :: s. i. átti, gr. ἔδομαι, ἐσθίω, lo. edere […].
Šaltinis:: Poljakov 1996b, 169–170

Antraštė:: ė́sti
Straipsnelis:: [Recenzuojama W. Smoczyńskio knyga, Laringalų teorija ir lietuvių kalba, Vilnius, 2006. Kai kurių žodžių ilgasis akūtinis balsis gali būti aiškinamas Winterio dėsniu, pvz.:] lie. ė́sti (taip pat būtų galima paaiškinti kaip seną Narten prezensą).
Šaltinis:: Villanueva Svensson 2008a, 121

Antraštė:: ẽsti
Reikšmė:: to be
Straipsnelis:: žr. eglė
Šaltinis:: Derksen 2002a, 9–10

Antraštė:: ė́sti
Straipsnelis:: [Aptariama lotynų kalbos veiksmažodžių apofonija Ced- ~ Cēd-]. Lo. 1 a. vns. edō, 2 a. vns. ēs (yra dėsningas), 3 a. vns. ēst (yra analogiškas pagal 2 a. vns. ēs) etc., het. ēszi / adanzi nereikalauja ide. akrostatinio prezenso *h₁ḗdˢ-ti / *h₁édˢ-n̥ti ‘valgo’, o galima paaiškinti kilusius iš *h₁édˢ-ti / *h₁dˢ-énti. Lie. ė́dmi, s. sl. jami (< *ědmĭ) turi ilgąjį balsį dėl Winterio dėsnio (ide. *h₁éd-mi > bl.-sl. *ḗdmi).
Šaltinis:: Garnier 2010, 48

Antraštė:: ė́sti
Straipsnelis:: [Aptariami kai kurie prūsų ir lietuvių kalbos veiksmažodžių atitikmenys.] […] pr. īduns (inf. īst), plg. lie. ė́dęs, ė́džiau ė́sti […].
Šaltinis:: Smoczyński 1989c, 191

Antraštė:: esti
Straipsnelis:: žr. esmi
Šaltinis:: Robinson 1977, 226

Antraštė:: ė́sti
Straipsnelis:: Pagal Winterio dėsnį (Winter 1978) baltų ir slavų kalbose ide. trumpieji balsiai prieš neaspiruotąjį sprogstamąjį priebalsį pailgėję ir įgiję akūtinę priegaidę, o prieš aspiruotąjį sprogstamąjį priebalsį išlikdavo trumpi, pvz., lie. ė́sti, s. sl. jasti, s. i. ádmi vs. vèsti, s. sl. vesti, s. i. vadhū́-.
Šaltinis:: Lubotsky 1988, 20

Antraštė:: (ėsti)
Straipsnelis:: žr. bėgti
Šaltinis:: Olander 2009, 121