Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
gailus
Straipsnelis:
žr. gaila
Šaltinis:
Buck 1949, 1124
Antraštė:
gailùs
Straipsnelis:
žr. gailėti
Šaltinis:
Топоров ПЯ E–H, 129–131
Antraštė:
gailùs
Reikšmė:
kandantis, aštrus
Straipsnelis:
[germanų, kaip ir graikų, kalbose esama vadinamųjų sustabarėjusių l vedinių] s. v. a. geil ‘išlydytas’ su artimais giminaičiais baltų kalbose (lie. gailùs ‘kandantis, aštrus’, la. gails ‘aistringas, gašlus’), go. hails (plg. sl. cělъ ‘visas, šventas’).
Šaltinis:
Solta 1970, 72
Antraštė:
gailùs
Reikšmė:
aštrus; nuodingas, žudantis; piktas, rūstus; gailestingas; pasigailėjimo vertas
Straipsnelis:
Sen. raštuose dažnas vedinys gaĩlas ‘aštrus; nuodingas, žudantis; piktas, rūstus; gailestingas; pasigailėjimo vertas’ (plg. LKŽ III 22), vietoj kurio dabar vartojamas gailùs, galbūt giminiškas pr. gaylis ‘baltas’ (wyes) E 459, s. č. zielo ‘labai’, s. v. a. gail ‘išdykęs’ bei padarytas iš ide. *ghei- ‘spindėti’ (Mažiulis PKEŽ I 312tt.).
Šaltinis:
Ambrazas 2006, 20
Antraštė:
gailùs
Reikšmė:
heftig, bissig, jähzornig
Straipsnelis:
[Aptariami baltų kalbų moterų asmenvardžiai.] Su lie. gailùs ʻheftig, bissig, jähzornigʼ giminiški yra la. gails ʻwollüstigʼ ir s. v. a. geil ʻmutwillig, ausgelassenʼ, go. gailjan ʻerfreuenʼ.
Šaltinis:
Stüber, Zehnder, Remmer 2009, 377

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas