Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: grimsti.

Antraštė:

grim̃sti

Straipsnelis:

Šiame areale [= latvių k. – J. K.] sąvokai ‘eiti gilyn; būti nugrimzdusiam’ išreikšti turima grimt identiškas su lie. grim̃sti, grim̃zti (taip pat plg. slavų kalbų: s. sl. (bažn.) pogręznǫti ‘pasinerti, nugrimzti’, r. gruz ‘krovinys; svoris’, gruzit’ ‘panardinti, nuskandinti; apkrauti, prikrauti’ ir t. t.; ME I 655; Fraenkel LEW, 169), [158] kuris iš dalies yra skęsti sinonimas⁷⁹ [⁷⁹ Žr. Lyberis, s. v. skęsti, o latvių LVSV, s. v. grimt, nors slikt nenurodomas nei kaip pagrindinis žodis, nei po kitų žodžių.]

Šaltinis:

Ademollo Gagliano 1992, 158–159

Antraštė:

grim̃sti

Straipsnelis:

[Nagrinėjami baltų ir slavų kalbų šaknų su |*m̥| refleksai] Etimologiniai dubletai: […] 4) lie. grim̃sti, la. grimt // lie. grum̃zdas.

Šaltinis:

Авксентьева 1975, 51

Antraštė:

grim̃sti

Straipsnelis:

[Norint nustatyti bendras baltų-slavų inovacijas reikia apsiriboti tik tais komponentais, kuriuos randame tiek vienoje, tiek kitoje kalbų grupėje, o leksinėms inovacijoms nustatyti vertingiausi tie žodžiai, kurių, išskyrus baltų ir slavų kalbas, niekur kitur nerandame. Veiksmažodžio sistemoje Trautmannas nurodo 36 tokius elementus, ir jie sudaro šio darbo pagrindą.] grimstō ‘grimztu’ : lie. grimstù, kaip ir sl. *gręznǫ, yra aiškus kamieno, kurį rodo lie. preteritas grimzdaũ, vedinys. Šaknis, kuri žinoma ir lotynų kalboje (grāmiae ‘akių pūliai’) abiem atvejais yra paveldėta. Bendra baltų-slavų inovacija remiasi išplečiančiu šaknies elementu, kuris turi palatalinio liežuvio užpakalinio priebalsio skambumą. Todėl esamasis laikas su *-zdu baltų kalbose atsirado neaiškiu būdu (su d pridėtiniu?). Šiaip ar taip veiksmažodinis [13] vedinys dėl plėtiklio *g’(h?) yra baltų-slavų naujadaras, atsiradęs labai ankstyvoje epochoje. (Be žodynuose pateiktos informacijos, plg. Būga RR 1, 284 = RFV 65, 315; Endzelin LGr 582').

Šaltinis:

Safarewicz 1967, 248

Antraštė:

grimsti

Straipsnelis:

Ide. kalbų žodžiai, reiškiantys ‘grimzti’, paprastai siejami su sąvokomis, ‘dugnas’, ‘gylis’, tačiau gana dažnai išoriniai ryšiai gana neaiškūs ir reikšmė ‘žemyn’ dažnai yra neryški. Lie. grimsti, gramzdėti, gramzdinti, la. grimt, gremdēt iš šaknies *gremd-, šalia *greng̑-, matomos s. sl. pogręznąti, pogrąžati ‘grimzti’, tolesni ryšiai neaiškūs.

Šaltinis:

Buck 1949, 679

Antraštė:

grim̃sti

Straipsnelis:

žr. grimsti

Šaltinis:

Топоров ПЯ E–H, 309–311

Antraštė:

grim̃sti

Reikšmė:

versinken

Straipsnelis:

Go. *grundus ‘Grund’ (< germ. *g̱run-đu-/*g̱run-þu-), s. isl. grunnr, s. ang., s. saksų grund, s. v. a. grunt (a-kamienas) yra neaiškios etimologijos. Galbūt jie sietini su lie. grim̃sti ‘versinken’ (< *gʰrm̥-tu-), žr. Schaffner, Das Vernesche Gesetz und der innerparadigmatische grammatische Wechsel des Urgermanischen im Nominalbereich, Innsbruck, 2001, 524.

Šaltinis:

Casaretto 2004, 524