Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
gývas
Straipsnelis:
žr. gyti
Šaltinis:
Vine 1991, 13
Antraštė:
gývas
Straipsnelis:
Elementas ᵘ̯ iš gᵘ̯ žodžių daryboje įgijo tam tikro savarankiškumo. Tą rodo, pavyzdžiui, indoeuropiečių žodžiai, reiškią ‘gyvas’ ir ‘gyventi’: *gᵘ̯īu̯o- ‘gyvas’ lo. lytyje vīvus, s. i. jīvá-, lie. gývas, s. bažn. sl. živъ ir t. t.; *gᵘ̯īu̯ō ‘gyvenu’ lo. lytyje ‘vīvō, s. i. jīvati ‘gyvena’, s. bažn. sl. živǫ. Į šiuos žodžius galima žiūrėti kaip į reduplikacinius darinius: ᵘ̯-u̯.
Šaltinis:
Otrębski 1971a, 35
Antraštė:
gývas
Straipsnelis:
žr. […] archajišką būdvardį, išplėstą u-, *gᵘ̯ih₃-u̯(-)o- (lo. vīvus, skr. jīvā́-), kuris bl.-sl. (s. bažn. sl. živъ, lie. gývas) ir keltų (valų byw) kalbose reiškia ‘gyvas (alive)’ (o ne *‘nupenėtas, riebus; sveikas’ ir t. t.) [Kaip kad mėgina aiškinti Illič-Svityč, žr. gýti]
Šaltinis:
Vine 1991, 13
Antraštė:
gývas
Straipsnelis:
Kad graikų aoristas ἐβίων […] ir daiktavardis βίος priklauso s. i. jīvá- ‘gyvas’, lie. gývas, lo. vīvus < ide. gʷī-wó šakniai, yra visuotinai ir teisėtai pripažįstama.
Šaltinis:
Bammesberger 1983b, 228
Antraštė:
gývas
Straipsnelis:
S. air. béo, béu adj. ‘gyvas’, nom. pl. bii, acc. pl. béoa. Atitinka valų byw (kuris taip pat vartojamas daiktavardiškai), kornų byw, bew, v. bret. beu, bret. beo – visi reiškia ‘gyvas’. Visos keltų formos suvedamos į *gʷiwo- su trumpuoju ĭ, greta daugelio ide. dialektų su ilguoju ī: lo. uīnus, oskų bivus = uīnī, lie. gývas, s. sl. živŭ, skr. jīvaḥ. Tačiau trumpąjį ĭ turi go. qius (gaqiujan = ζωποιεὶν) ir, žinoma, taip pat gr. βιος (nepaisant Meillet MSL XVI 243). E. Hamp, Mélanges Palmer 89 t., trumpąjį ĭ aiškina laringalo ə₂ (H₀) prieš balsį (silabacija *gʷi(H₀)-uo-) išnykimu.
Šaltinis:
Vendryes LEJA, b37
Antraštė:
gývas
Straipsnelis:
Pr. *gīwans ‘gyvas’ siejamas su lie. gývas, la. dzîvs, sl. *živъ, lo. vīvus, oskų bivus pl. ‘vivi’, s. i. jīvá-, s. persų ǰīva-, av. ǰva- (= ǰīva-). žr. giwan, giwei, giwassi, gīwu, giwīt, giwato.
Šaltinis:
Топоров ПЯ E-H, 253
Antraštė:
gývas
Straipsnelis:
Pr. gijwans (acc. pl.) 31₁₈ ‘gyvas’ [ir kt.] : lie. gývas, s. sl. ЖИВЪ, skr. jīva-ḥ, lo. vīvus, go. qius, s. air. bui ‘gyvas, judrus’ ir kt. žr. Walde Pokorny I, 670.
Šaltinis:
Endzelīns DI IV (2), 221
Antraštė:
gývas
Straipsnelis:
‘Gyvenimas’ baltų kalbose nusakomas žodžiais, kilusiais iš būdvardžio ‘gyvas’ (ide. *gᵘ̯ī-u̯o-): lie. gývas (: gýti ‘pasveikti’), la. dzîvs (: dzît ‘pasveikti’), pr. giwjans (acc. pl. m.); plg. s. sl. živъ ‘gyvas’ greta žiti, živǫ ‘gyventi’. Lie. gyvatà f., seniau gyvatas m. (= s. sl. životъ, le. żywot). Dabar vartojamas gyvẽn-imas remiasi ne būdvardžiu, bet iš būdvardžio kilusiu veiksmažodžiu gyv-énti. La. dzîve ir dzîvĩba, pr. giwjan n., giwato f. (= lie. gyvatà) ir giwei f. = la. dzîve).
Šaltinis:
Smoczyński 1982, 217
Antraštė:
gývas
Straipsnelis:
Bendra ide. izoglosa: […] [24] […] arm. keam ‘gyvenu’, keankʿ ‘gyvenimas’, kendani ‘gyvas’, pr. giwan ‘gyvenimas’, giwantei ‘gyvas’, lie. gývas, prasl. *živъ ‘gyvas’, žiti ‘gyventi’ ir kt.
Šaltinis:
Сараджева 1987, 24–25
Antraštė:
gývas
Straipsnelis:
žr. gyvenimas
Šaltinis:
Топоров ПЯ E-H, 251–253
Antraštė:
gývas
Straipsnelis:
Daug latvių kalbos būdvardžių ir įvardžių turi laužtinę priegaidę, atitinkančią krintančiąją lietuvių kalbos formose, plg. la. dzîvs – lie. gývas, la. jaûns – lie. jáunas, la. tâ – lie. tà < *tá, la. kâds – lie. kadà.
Šaltinis:
Poljakov 1997, 65
Antraštė:
gývas
Straipsnelis:
[Aptariama lie. k. būdvardžių su priesaga *-u̯o- raida]. Ypač senas lie. gývas (-à), atitinkantis la. dzîvs, pr. gijwans, sl. *živъ, lo. vīvus, s. i. jīvá- ‘gyvas’: ide. *gʷei-/gʷī-. Iš to paties senovinio veiksmažodžio padarytas ir lie. gaivùs (-ì) ‘gajus’, ‘gyvas, linksmas’.
Šaltinis:
Ambrazas 2008, 32
Antraštė:
gývas
Straipsnelis:
[Aptariami ide. *‑UH‑ raida graikų kalboje (*‑íh₂‑ > *‑ī‑ vs. *‑ih₂‑ > *‑i̯ā‑, etc.).] Gr. ζωός, Mik. zo-wo- < *gʷih₃u̯ó-, plg. s. i. jīvá-, lo. vīvus, s. sl. živъ, lie. gývas (ir kt. pvz.). Veikiausiai ši leksema (ir prez. *gʷih₃u̯é/ó-) buvo sustabarėjusi su nuliniu laipsniu jau ide. prokalbėje (plg. J. S. Klein in A. Bammesberger red., Die Laryngaltheorie, Heidelberg, 1988, 260).
Šaltinis:
Olsen 2009, 355
Antraštė:
gývas
Straipsnelis:
Nuo žodžių gáirė, gairùs etimologiškai skirtinas panašios reikšmės žodis ãtgajus ‘oro priėjimas; atsigaivinimas; poilsis, atvanga’ (LKŽ I 372). Kaip rodo būdvardis atgajùs ‘gaivus, vėsus; atsparus, patvarus’ čia reikėtų kalbėti apie gýti ‘sveikti, taisytis; gaivintis, gautis, vėl pasidaryti gyvam [ir kt.]’, gajùs, gývas < ide. *gʷih₃-u̯ó- (ide. *gʷi̯eh₃- ‘gyventi’) žodžių grupę. Plg. gairė.
Šaltinis:
Kabašinskaitė, Klingenschmitt 2004, 83
Antraštė:
gývas
Straipsnelis:
Lie. gývis : gývas, la. dzîvs, sl. *zĩvъ, *ži'va f., žĩvo n. < ide. *gʷih₃-u̯ó- santykis atitinka gr. ζῷον < ζώιον ‘gyvis’, vak. toch. śaiyye ‘avis’ < *gʷi̯óh₃u̯-ii̯o-n : gr. ζῶο- ‘gyvas’ < *gʷi̯oh₃-u̯ó- (pasak J. Schniderio, perdirbta iš ide. *gʷih₃-u̯ó-, žr. G. Klingenschmitt, Aufsätze zur Indogermanistik, Hamburg, 2005, 355). Šie sutampantys duomenys daro tikėtiną mintį, jog *gʷi̯óh₃u̯-ii̯o- n. ‘gyvis’ siekia ide. prokalbę. Dar plg. ide. *gʷih₃-u̯ó- : *gʷih₃-u̯e/o- (s. i. jī́va-, pr. giwa, la. dzīvu ir t. t.) ‘gyventi’.
Šaltinis:
Kabašinskaitė, Klingenschmitt 2006, 172, 177
Antraštė:
gývas
Straipsnelis:
žr. merga
Šaltinis:
Poliakovas 2005, 113
Antraštė:
gývas
Straipsnelis:
[Aptariama Kortlandto (Ériu 32, 1981, 15) ir Schrijverio (The Reflexes of the Proto-Indo-European Laryngeals in Latin, Amsterdam / Atlanta, 1991, 245, 526) nuomonė, pagal kurią tokie atvejai kaip s. air. buith ‘being’, bith, kimrų byd ‘world’ etc., kyla iš *bʰh₂u-tí-, *gʷh₃i-tú-.] Kortlandtas mini kaip argumentą kontrastą tarp la. dzîvs ‘alive’, turinčiu laužtinę priegaidę, ir lie. gývas ‘t. p.’, turinčiu akūtinę priegaidę. Tai rodytų, kad la. dzîvs ir lie. gývas (bei slavų ir keltų formos, taip pat s. air. béo, kimrų byw) kyla iš *gʷh₃i-uó-, o ne iš *gʷih₃-uó-. Tačiau argumentas negali būti teisingas, plg. la. plâns ‘flat, thin’ šalia lie. plónas ‘thin’, kur tariamas ide. *plh₂anós būtų davęs lie. pilànas, o ne plónas.
Šaltinis:
Isaac 2007, 25
Antraštė:
gývas
Straipsnelis:
S. i. yra šešios dėmens -īv- šaknys. Visoms joms būdinga ta pati raida: šaknis -H → i-prezensas → daiktavardis su formantu -u- → vardažodinis veiksmažodis. Pavyzdžiui, protoide. *gʷh₃-i-u- ‘gyventi’ šaknies paradigma greičiausiai buvo *gʷh₃-ei- / *gʷh₃-i-C > *gʷh₃ei- / *gʷih₃-C. Bl.-sl. formose laringalo metatezė nevyko ir todėl buvo atkurtas *gʷh₃iC, paaiškinantis r. žilá ‘lived’ kirčiavimą galūnėje ir lie. gývas (< *gʷh₃i-u-o-) kirčio nepastovumą, plg. la. dzîvs (Kortland 1975b: 3). Gr. kalboje pilnojo laipsnio *gʷieh₃- lėmė būdvardžio ζωóς ‘gyvas’, prezenso ζώω ‘gyventi’ ir s. av. jiiātu ‘gyvenimas’ atsiradimą. Plg. panašios reikšmės tematinius būdvardžius su formantu -u-: s. i. jīvá- (RV+) ~ av. juua-, s. le. jī̆va ~ lo. vīvus, go. qius, s. sl. živъ. Dar žr. gýti.
Šaltinis:
Lubotsky 2011, 112–113
Antraštė:
gývas
Straipsnelis:
[Aptariami sanskrito va kamieno oksitonai.] S. i. jīvá- adj.: √jī̆-, ide. *gʷeH₃i-. Dėl laringalo pozicijos žr. Kortlandt 1975: 3; 1981: 15. La. dzîvs, lie. gývas (a. p. 3), sl. *žȋvъ, žīvà (a. p. c) rodo tokį patį kirčiavimą.
Šaltinis:
Lubotsky 1988, 95
Antraštė:
gývas
Straipsnelis:
Brūkšnelio vartojimo dvigarsiuose prūsų kalbos III katekizme ypatumai rodo, kad prūsų kalboje, taip pat kaip ir lietuvių bei latvių, būta priegaidžių. Prūsų kalbos priegaidės istoriškai atitinka lietuvių ir latvių kalbos priegaides: […] masc. acc. pl. prūsų kylanti geīwans : lietuvių krintanti gývas a. p. 3 : latvių laužtinė dzîvus […].
Šaltinis:
Olander 2009, 123–124
Antraštė:
gývas
Straipsnelis:
žr. dievas
Šaltinis:
Olander 2009, 125–126
Antraštė:
(gyvas)
Straipsnelis:
žr. gyvatas
Šaltinis:
Vijūnas 2009, 200

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas